Mediniai rūmai ant aukšto mūrinio cokolio stovėjo ant kalvelės, puslankiu skalaujamos Merkio upės.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 271
Pastatyti iš medžio ant aukšto mūrinio cokolio, stūksojo ant mažos kalvelės, puslankiu skalaujami veržlios Merkio upės srovės. Iš šiaurės greta rūmų buvo nedidelis tvenkinys, į jį upės vanduo patekdavo lataku. Tasai latakas dar iki šiol nuo senųjų laikų išlikęs žemėje, visai nepakenk tas.
Prie Merkio ant nedidelės aukštumėlės stovėjo du mažesni namai, kuriuose gyvendavo Žygimantas Senasis ir karalienė Bona.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 271
Vis dėlto pasakojama apie giliai gelmėje glūdinčius požemius ir rūsius, ir pats mačiau čia kartais išariamų Zigmanto III epochos sidabrinių ir varinių pini gėlių. Per kelis šimtus žingsnių, ant nedidelės aukštumė lės, irgi prie Merkio, stovėjo du kiti mažesni namai, berods taip pat dviejų aukštų. Žygimantas Senasis paprastai gy vendavo viename, o karalienė Bona - antrame.
Želigovskio pajėgos su negausiomis lietuvių pajėgomis susidūrė ties Merkio upe.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 206
Spalio 8 d. prasidėjo puolimas. Beveik visa Lietuvos kariuomenė buvo likusi Pietų Lietuvoje (lenkams užėmus Varėną, buvo neįmanoma greitai geležinkeliu permesti pajėgų Vilniaus gynybai). Želigovskio pajė- gos su negausiomis lietu- vių pajėgomis susidūrė ties Merkio upe.
Prie Merkio, ant nedidelės aukštumėlės, stovėjo du mažesni, veikiausiai dviejų aukštų namai.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 271
Vis dėlto pasakojama apie giliai gelmėje glūdinčius požemius ir rūsius, ir pats mačiau čia kartais išariamų Zigmanto III epochos sidabrinių ir varinių pini gėlių. Per kelis šimtus žingsnių, ant nedidelės aukštumė lės, irgi prie Merkio, stovėjo du kiti mažesni namai, berods taip pat dviejų aukštų. Žygimantas Senasis paprastai gy vendavo viename, o karalienė Bona - antrame.
Medžioklės rūmai prie Merkio buvo pastatyti iš medžio ant aukšto mūrinio cokolio ir stovėjo ant mažos kalvelės.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 271
Čia buvo vadinamieji medžioklės rūmai, skirti apsistoti patiems karaliams. Pastatyti iš medžio ant aukšto mūrinio cokolio, stūksojo ant mažos kalvelės, puslankiu skalaujami veržlios Merkio upės srovės. Iš šiaurės greta rūmų buvo nedidelis tvenkinys, į jį upės vanduo patekdavo lataku.
Palei Merkį, Nemuną, Nerį, Ūlą ir Katrą gausiai aptikta mezolito įrankių.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 102
Lie tuvoje tos medžiotojų — žvejų kultūros, kuri visada vadinama svi drinės kultūros vardu (Swidry — prie Vyslos Lenkijoje), židinių yra ne maža^2. Mezolito įrankių gausiai aptikta palei upes Nemuną, Nerį, Merkį, Ūlą, Katrą, paežerėse nuo Lydos iki Alytaus ir Užne munės durpynuose. Į mezolito laikotarpio galą jau buvo pažįstamas ir pirmas prijaukintas gyvulys, būtent šuo, kuris tada vartotas ir mėsai (gy vos mėsos « konservavimas »)^3.