vieta

Merkys

6 teiginiai5 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 6 teiginiai ir visi 5 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–6 iš 6 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Mediniai rūmai ant aukšto mūrinio cokolio stovėjo ant kalvelės, puslankiu skalaujamos Merkio upės.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 271

Pastatyti iš medžio ant aukšto mūrinio cokolio, stūksojo ant mažos kalvelės, puslankiu skalaujami veržlios Merkio upės srovės. Iš šiaurės greta rūmų buvo nedidelis tvenkinys, į jį upės vanduo patekdavo lataku. Tasai latakas dar iki šiol nuo senųjų laikų išlikęs žemėje, visai nepakenk­ tas.
t-002vidutinis

Prie Merkio ant nedidelės aukštumėlės stovėjo du mažesni namai, kuriuose gyvendavo Žygimantas Senasis ir karalienė Bona.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 271

Vis dėlto pasakojama apie giliai gelmėje glūdinčius požemius ir rūsius, ir pats mačiau čia kartais išariamų Zigmanto III epochos sidabrinių ir varinių pini­ gėlių. Per kelis šimtus žingsnių, ant nedidelės aukštumė­ lės, irgi prie Merkio, stovėjo du kiti mažesni namai, berods taip pat dviejų aukštų. Žygimantas Senasis paprastai gy­ vendavo viename, o karalienė Bona - antrame.
t-003vidutinis

Želigovskio pajėgos su negausiomis lietuvių pajėgomis susidūrė ties Merkio upe.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 206

Spalio 8 d. prasidėjo puolimas. Beveik visa Lietuvos kariuomenė buvo likusi Pietų Lietuvoje (lenkams užėmus Varėną, buvo neįmanoma greitai geležinkeliu permesti pajėgų Vilniaus gynybai). Želigovskio pajė- gos su negausiomis lietu- vių pajėgomis susidūrė ties Merkio upe.
t-004vidutinis

Prie Merkio, ant nedidelės aukštumėlės, stovėjo du mažesni, veikiausiai dviejų aukštų namai.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 271

Vis dėlto pasakojama apie giliai gelmėje glūdinčius požemius ir rūsius, ir pats mačiau čia kartais išariamų Zigmanto III epochos sidabrinių ir varinių pini­ gėlių. Per kelis šimtus žingsnių, ant nedidelės aukštumė­ lės, irgi prie Merkio, stovėjo du kiti mažesni namai, berods taip pat dviejų aukštų. Žygimantas Senasis paprastai gy­ vendavo viename, o karalienė Bona - antrame.

Medžioklės rūmai prie Merkio buvo pastatyti iš medžio ant aukšto mūrinio cokolio ir stovėjo ant mažos kalvelės.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 271

Čia buvo vadinamieji medžioklės rūmai, skirti apsistoti patiems karaliams. Pastatyti iš medžio ant aukšto mūrinio cokolio, stūksojo ant mažos kalvelės, puslankiu skalaujami veržlios Merkio upės srovės. Iš šiaurės greta rūmų buvo nedidelis tvenkinys, į jį upės vanduo patekdavo lataku.
t-006vidutinis

Palei Merkį, Nemuną, Nerį, Ūlą ir Katrą gausiai aptikta mezolito įrankių.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 102

Lie­ tuvoje tos medžiotojų — žvejų kultūros, kuri visada vadinama svi­ drinės kultūros vardu (Swidry — prie Vyslos Lenkijoje), židinių yra ne maža^2. Mezolito įrankių gausiai aptikta palei upes Nemuną, Nerį, Merkį, Ūlą, Katrą, paežerėse nuo Lydos iki Alytaus ir Užne­ munės durpynuose. Į mezolito laikotarpio galą jau buvo pažįstamas ir pirmas prijaukintas gyvulys, būtent šuo, kuris tada vartotas ir mėsai (gy­ vos mėsos « konservavimas »)^3.