Lietuvos istorijos žinių lobynas
Vieta
12 teiginių11 įrašų14 ryšių
Vikipedijos įžanga
Bajerburgo vardu vadintos kelios šalia Nemuno pastatytos Ordino pilys. Pirmoji Bajerburgo pilis pastatyta 1337 m., Gedimino valdymo pabaigoje (dabar Veliuonos II piliakalnis. 1337 m. ties Dubysos santaka su Nemunu Ordinas pastatė Marienburgą. Kadangi ši pilis buvo per daug įsikišusi į Lietuvą ir toli nuo kitų atraminių punktų, tais pačiais metais palei Nemuną buvo pastatyta dar viena pilis. Žygiui, kurio metu buvo pastatyta pilis, vadovavo Bavarijos kunigaikštis Heinrichas. Pilis pavadinta šiuose žygiuose dalyvavusių Čekijos karaliaus Jono ir Žemutinės Bavarijos kunigaikščio Heinricho XIV garbei.
Šaltinis: Vikipedija
Pagal publikuotus šaltinius
Čia buvo šios ordino pilys: Klaipėda, Ragainė, Jurbarkas, Skirsnemunė, Marijenburgas, Bajerburgas, daug kartų statomos ir vėl sugriaunamos jo pilys prie Kauno, būtent Marijenverderis, Ritersverderis, Gotesverderis ir kitos (žiūr.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| AplinkaŠaltinių nesutarimas |
|
|
|
| Fiziniai bruožai |
|
|
|
| PaskirtisŠaltinių nesutarimas |
|
|
|
| InfrastruktūraŠaltinių nesutarimas |
|
|
|
Patikrinti teiginiai
Vytautas pranešė Kęstučiui, kad Bajerburgo pilyje netoli Veliuonos buvo susimetę kryžiuočiai.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Kada Vytautas, išvykęs į Panemunę žvalgybų, pranešė savo tėvui, kad Bajerburgo pilyje, netoli Veliuonos, yra susimetę kryžiuočiai, o Jogaila, sužinojęs apie tai iš Kęstučio, vis dėlto atsiuntė savo brolį Kaributą pagalbon.
Bajerburgas buvo pastatytas ant Nemuno kranto tarp Veliuonos ir Peštvės, prie Kvalkės upelės, Marienburgui apsaugoti.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Apsaugoti toli lietuvių teritorijoje pastatytam Marienburgui, ant Nemuno kranto tada buvo pastatytas Bajerburgas (tarp Veliuonos ir Peštvės, prie upelės Kvalkės). Savo vardą gavusi žymiam svečiui pagerbti, ilgam aprūpinta maistu ir stipria įgula, naujoji pilis turėjo tapti sostine Lietuvos, kurią svajota greit nukariauti.
1384 m. liepos 9 d. pradėjęs išdavystę, Vytautas sunaikino jam pavestą Naująjį Bajerburgą.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Nuo 1384.VII.9 d. vykdydamas savo plačiai išgarsintą «išdavystę» _(Verrat),_ Vytautas, vikriai užsimaskavęs, sudegino Nemuno Marienburgą ir sunaikino dar kitas dvi jam valdyti pavestas pilis (Jurgenburgą, Naująjį Bajerburgą = Neuhaus)^24.
Bajerburgas buvo pastatytas ant Nemuno kranto tarp Veliuonos ir Peštvės, prie Kvalkės upelės.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Apsaugoti toli lietuvių teritorijoje pastatytam Marienburgui, ant Nemuno kranto tada buvo pastatytas Bajerburgas (tarp Veliuonos ir Peštvės, prie upelės Kvalkės). Savo vardą gavusi žymiam svečiui pagerbti, ilgam aprūpinta maistu ir stipria įgula, naujoji pilis turėjo tapti sostine Lietuvos, kurią svajota greit nukariauti.
1384 m. liepos 9 d. Vytautas sudegino Nemuno Marienburgą ir sunaikino Naująjį Bajerburgą bei dar vieną jam pavestą pilį.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Nuo 1384.VII.9 d. vykdydamas savo plačiai išgarsintą «išdavystę» _(Verrat),_ Vytautas, vikriai užsimaskavęs, sudegino Nemuno Marienburgą ir sunaikino dar kitas dvi jam valdyti pavestas pilis (Jurgenburgą, Naująjį Bajerburgą = Neuhaus)^24.
XIV a. pradžioje kryžiuočiai, nepaėmę apgultos pilies, priešais ją pastatė Fridburgą ir Bajerburgą, nes žygyje dalyvavo Bavarijos kunigaikštis.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Kaip tik ten buvo minima Velionos šventykla. XIV amžiaus pradžioje kryžiuočiai buvo apgulę pilį, bet, negalėdami jos paimti, pasistatė priešais ją dvi pilis - Fridburgą ir Bajerburgą, kadangi Bavarijos kunigaikštis su savo kariuomene dalyvavo tame žygyje. 1329 metais Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas, puldamas vieną iš tų pilių, buvo nukautas kažkokiu šaunamuoju ginklu.
Visas Nemuno žemupys jau Vytenio laikais buvo kryžiuočių; o Gedimino laikais, pasistatę Bajerburgo ir Marijenburgo pilis, kryžiuočiai paslinko dar arčiau.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Vakaruose siena su kryžiuočiais jau buvo nusistojusi. Visas Nemuno žemupys jau Vytenio laikais buvo kryžiuočių; o Gedimino laikais, pasistatę Bajerburgo ir Marijenburgo pilis, kryžiuočiai paslinko dar arčiau. Aukščiau Dubysos žiočių, Lietuvos valstybei priklausė jau abi Nemuno pusės (dabartiniame Suvalkų krašte buvo didžiulė giria, ir ten nebuvo pasistatę pilių nei kryžiuočiai nei lietuviai).
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.) | — | 4 | 2 |
| Lietuvių tautos istorija, t. 5 | — | 3 | 3 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4 | — | 2 | 2 |
| A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.) | — | 1 | 1 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.) | — | 1 | 2 |
| Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.) | — | 1 | 1 |