Santrauka
Jį mena xvi a. istorinė tradicija (Lietuvos metraščiai,. M. Strijkovskis (XVI a. antrojoje pusėje) papildė, kad mūšyje vykstant atkakliai kovai, Gediminas su dalimi karių smogė rusams iš šono, jų rikiuotę pralaužė ir priešą sumušė, priešas buvo priverstas bėgti.
Bibliografiniai duomenys
- Šaltinio pobūdis: kronika.
- Autorius / redaktorius: M. Strijkovskis.
- Data / laikotarpis: XVI a. antroji pusė.
Turinys ir apimtis
- Jį mena xvi a. istorinė tradicija (Lietuvos metraščiai,.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-007 Strijkovskis pasakojo apie Gotfrido Lindeno Vilniaus apgultį, tačiau, Balińskio teigimu, suklydo dėl datos ir praleido kai kurias aplinkybes. | c-005 | |
| t-008 Strijkovskis plačiai aprašė Kęstučio gudrybes puolant Vilnių, įskaitant persirengusių karių pasiuntimą į miestą. | c-006 | |
| t-009 Balińskis teigia, kad Strijkovskis ir Kojelavičius supainiojo Andrių, Algirdo sūnų, su Vaidotu, Kęstučio sūnumi. | c-007 | |
| t-010 Strijkovskio kronikoje Vilniaus įkūrimas priskiriamas Gediminui ir siejamas su medžiokle Šventaragio slėnyje. | c-008 | |
| t-011 Vilniaus įkūrimo pasakojime Lizdeika geležinio vilko sapną aiškina kaip būsimos pilies ir Lietuvos sostinės ženklą. | c-009 | |
| t-012 Karaliaučiaus leidimo Stryjkowskis susirėmimą ir mūšį prie Vižūnų laikė tuo pačiu įvykiu, nors Balińskis tai vadino tiesai prieštaraujančia klaida. | c-010 | |
| t-013 Strijkovskis Narimantą priskyrė prie apgulties metu nukautųjų ir perpasakojo Długoszo sukurtą jo mirties istoriją. | c-011 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Strijkovskis pasakojo apie Gotfrido Lindeno Vilniaus apgultį, tačiau, Balińskio teigimu, suklydo dėl datos ir praleido kai kurias aplinkybes.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Kojalowicz, Pars I, p. 351. S t ryj ków s k i, p. 459. Miechowita Lib. IV, p. 290, - pasakoja apie šią Gotfrido Lindeno Vilniaus apgultį kaip ir vokiečių kronikininkai, bet apsirinka, nurodydami ją buvus me tais vėliau ir praleisdami kai kurias aplinkybes.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Strijkovskis plačiai aprašė Kęstučio gudrybes puolant Vilnių, įskaitant persirengusių karių pasiuntimą į miestą.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Strijkovskis, 1.465, o juo sekda mas ir K o j e 1 a v i č i u s, p. 361, plačiai aprašo, kokių gudrybių tą kart ėmėsi Kęstutis, puldamas Vil- nių. Trejetą šimtų narsių ir ištikimų jam riterių iš Žemaitijos išsiuntė pirm, kad persirengę, tarsi nauji at vykėliai pirkliai, prasigavę į miestą issiskirstytų po įvairias smukles; po t° keletą šimtų vežimų, kailių ir šie- no prikrautų, su šešiais šimtais gin kluotų vyrų, tuose vežimuose pa- slėptų, įvairiais keliais į ten buvo įvežti. Šitą įvvkdes, pats vedinas tūkstančiu rinktinių raitelių ūmai at puolė iš Trakų į Vilnių ir, stojęs kar tu su paslėptais mieste kariais, ap supęs Žemutinę pilį, sučiupo patį Jogailą su motina ir seserimi Marija bei jos vyru.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Balińskis nurodo Strijkovskio ir Kojelavičiaus painiavą dėl Andriaus ir Vaidoto.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Jogailai pristigo pajėgų gintis taip staiga užkluptam, tad miestas ir pilys bemat buvo Kęstučio užimtos, turtai ir žirgai paimti, o pats Jogaila su motina uždaryti į kalėjimą31. locke. Tačiau miestiečių išvytas, nu vykęs pas magistrą sulaukė para mos, su pastaruoju 1381 metais iš laikė apsupęs Polocką 12 savaičių, bet ir sunki pilies apgultis, ir netikė ti pokyčiai Lietuvoje, per kuriuos Kęstučiui atiteko kunigaikščio sos tas, privertė Livonijos magistrą nu traukti apgultį, o Skirgailą grįžti į Vilnių. Strijkovskis ir Koje- 1 a v i č i u s supainiojo Andrių, Al girdo sūnų, su Vaidotu, Kęstučio sū numi, todėl radosi jų minimas Andrius Vaidotas, Kęstučio sūnus, Polocko kunigaikštis - visai išgalvo tas.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Strijkovskio kronikoje Vilniaus įkūrimas siejamas su Gedimino medžiokle Šventaragio slėnyje.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
I KNYGA Strijkovskis savo kronikoje1 1 , o juo sekdamas ir Kojelavi čius’ Vilniaus įkūrimą priskiria pačiam Gediminui, aprašy dami įvykį, kuris galėjo būti tam vada. Anot jų, Gediminas, po Trakų pilies įkūrimo medžiojęs aplinkinėse giriose, nusi dangino su visu guotu į Šventaragio slėnį, už keturių mylių nuo Trakų, kur Vilnios upė įteka į Viliją. „Tad tenai Gedimi nas (Strijkovskio žodžiai), prie pasakojimais apipintų ugnia kurų, girioje tarpu kalnų, kuriuos dabar Plikaisiais vadina, medžiodamas, be daugybės kitų žvėrių, pats strėle iš kilpi nės pašovė didžiulį taurą ir pribaigė jį ant to kalno, kur dabar Vilniaus Aukštutinė pilis - pastarąjį kalną ir dabar Tauro kal nu vadina, o to tauro kailį ir ragus, auksu aptaisytus, su ver tingomis brangenybėmis ilgai ižde saugojo, net iki Vytauto laikų, o Vytautas, kuris paprastai dideliuose susiėjimuose ir svetimšalių pasiuntinių priėmimuose iš tų ragų gerdavo, vie ną jų tad kaip didžią dovaną kartą garbingame valdovų ir kunigaikščių suvažiavime Lucke 1429 metais įteikė Romos imperatoriui Vengrijos karaliui Zigmantui/7 ir t. t. Gedimi nas, nuvargęs visą dieną bemedžiodamas, kai užmigo, sapne regėjo geležinį vilką, nepaprasto didumo, o jo kauksmas bu vęs toks galingas, kad atrodė, tarsi šimtas vilkų staugtų.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Lizdeika geležinio vilko sapną aiškina kaip būsimos pilies ir Lietuvos sostinės ženklą.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Anot jų, Gediminas, po Trakų pilies įkūrimo medžiojęs aplinkinėse giriose, nusi dangino su visu guotu į Šventaragio slėnį, už keturių mylių nuo Trakų, kur Vilnios upė įteka į Viliją. „Tad tenai Gedimi nas (Strijkovskio žodžiai), prie pasakojimais apipintų ugnia kurų, girioje tarpu kalnų, kuriuos dabar Plikaisiais vadina, medžiodamas, be daugybės kitų žvėrių, pats strėle iš kilpi nės pašovė didžiulį taurą ir pribaigė jį ant to kalno, kur dabar Vilniaus Aukštutinė pilis - pastarąjį kalną ir dabar Tauro kal nu vadina, o to tauro kailį ir ragus, auksu aptaisytus, su ver tingomis brangenybėmis ilgai ižde saugojo, net iki Vytauto laikų, o Vytautas, kuris paprastai dideliuose susiėjimuose ir svetimšalių pasiuntinių priėmimuose iš tų ragų gerdavo, vie ną jų tad kaip didžią dovaną kartą garbingame valdovų ir kunigaikščių suvažiavime Lucke 1429 metais įteikė Romos imperatoriui Vengrijos karaliui Zigmantui/7 ir t. t. Gedimi nas, nuvargęs visą dieną bemedžiodamas, kai užmigo, sapne regėjo geležinį vilką, nepaprasto didumo, o jo kauksmas bu vęs toks galingas, kad atrodė, tarsi šimtas vilkų staugtų. Liz deika, vyriausiasis žynys, paklaustas, ką reiškia šitas sapnas, išaiškino didžiajam kunigaikščiui, kad regėti vilką, geležimi apkaustytą, yra ženklas, jog čia būsianti pastatyta pilis ir Lie tuvos valstybės sostinė, o šimtas kitų vilkų - jo galią ir didy bę žymi, apie kurią garsas skilsiąs po visas pasaulio šalis.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Karaliaučiaus leidimo Stryjkowskis susirėmimą ir mūšį prie Vižūnų laikė tuo pačiu įvykiu, nors Balińskis tai vadino tiesai prieštaraujančia klaida.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Stryjkowski,ed. Królewiec, 1.487 tą susirėmimą ir mūšį prie Vižūnų laiko vienu ir tuo pačiu, kas priešta rauja tiesai. Taip pat nurodo, kad prie Vilniaus kritę kunigaikščiai - Jaunučio sūnus Simonas, Glebas Sviatoslavovičius Smolenskiškis ir Glebas Konstantinovičius Čartoris- kis, kuo taip pat negalima būtų tvir tai tikėti, nes po penkerių metų, 1395 metais, vienas jų, būtent Smolensko kunigaikštis Glebas Sviatoslayovi- čius, vyriausiasis Sviatoslavo sūnų, 1 2 1
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Strijkovskis Narimantą priskyrė prie apgulties metu nukautųjų ir perpasakojo Długoszo sukurtą jo mirties istoriją.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Strijkovskis prie nukautų tos apsupties metu priskiria Nariman tą, įdėdamas šį D 1 u g o š o prasi manytą pasakojimą: „Narimantas, Pinsko kunigaikštis, Jogailos tikras brolis, tuo metu, kai narsiai abi pilis su Lietuva ir Rusia gindamas ėjo į pagalbą nuo vienų prie kitų, buvo kažkokio vokiečio riterio, ne pras čioko, iš Vytauto pusės, iškviestas stoti vienas prieš vieną, o kai abu iš mūšio lauko atjoję į pievą narsiai su kryžiavo ietis, ir pats Narimantas, nuo žirgo nublokštas, buvo sučiup tas ir atvestas pas Vytautą, pastara sis aną be gailesčio įsakė už kojų ant vinkšnos šakos pakarti lankoje, tarp vokiečių patrankų ir šaudyklių, o patį mirtinai iš lanko paleista strėle pervėrė, pamindamas deramas pus broliui, riteriui kunigaikščiui, prie dermes/7 Knyga XIII, p. 455, Varš. leid. Tatai yra tiesiog pažodinis D1 u- g o š o, Lib. X, p. 129 vertimas.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |