Lietuvos istorija

Lietuvos istorijos žinių lobynas

LietuvosistorijaLietuvos istorijos žinių lobynas

M. Strijkovskio kronika

LaikotarpisXIIXXIXX1190–2000

Santrauka

Jį mena xvi a. istorinė tradicija (Lietuvos metraščiai,. M. Strijkovskis (XVI a. antrojoje pusėje) papildė, kad mūšyje vykstant atkakliai kovai, Gediminas su dalimi karių smogė rusams iš šono, jų rikiuotę pralaužė ir priešą sumušė, priešas buvo priverstas bėgti.

1582 m. Motiejaus Strijkovskio kronikos titulinis puslapis

Pagrindinis atvaizdas

1582 m. Motiejaus Strijkovskio kronikos titulinis puslapis

TiesioginisLeidinio vaizdasPirminis

M. Stryjkowski • 1582 • Wikimedia Commons

Licencija: Public domain

Eiti į galeriją (M. Strijkovskio kronika) Atidaryti šaltinį

1 vaizd. / 1 tiesiog. / 0 susij.

Bibliografiniai duomenys

  • Šaltinio pobūdis: kronika.
  • Autorius / redaktorius: M. Strijkovskis.
  • Data / laikotarpis: XVI a. antroji pusė.

Turinys ir apimtis

  • Jį mena xvi a. istorinė tradicija (Lietuvos metraščiai,.

Teiginiai

Teiginys
t-001 Strijkovskis pasakojo apie Gotfrido Lindeno Vilniaus apgultį, tačiau, Balińskio teigimu, suklydo dėl datos ir praleido kai kurias aplinkybes.
t-002 Strijkovskis plačiai aprašė Kęstučio gudrybes puolant Vilnių, įskaitant persirengusių karių pasiuntimą į miestą.
t-003 Strijkovskis ir Kojelavičius supainiojo Andrių, Algirdo sūnų, su Vaidotu, Kęstučio sūnumi.
t-004 Strijkovskio kronikoje Vilniaus įkūrimas priskiriamas Gediminui ir siejamas su medžiokle Šventaragio slėnyje.
t-005 Vilniaus įkūrimo pasakojime Lizdeika geležinio vilko sapną aiškina kaip būsimos pilies ir Lietuvos sostinės ženklą.
t-006 Karaliaučiaus leidimo Stryjkowskis susirėmimą ir mūšį prie Vižūnų laikė tuo pačiu įvykiu, nors Balińskis tai vadino tiesai prieštaraujančia klaida.
t-007 Strijkovskis Narimantą priskyrė prie apgulties metu nukautųjų ir perpasakojo Długoszo sukurtą jo mirties istoriją.
t-008 Strijkovskis savo kronikoje Vilniaus įkūrimą priskyrė Gediminui, o juo sekė Kojelavičius.
t-009 M. Strijkovskio kronika Gotfrido Lindeno Vilniaus apgultį datavo metais per vėlai ir praleido dalį aplinkybių.
t-010 M. Strijkovskio kronikoje Andrius Algirdaitis supainiotas su Vaidotu Kęstutaičiu, todėl atsirado išgalvotas Andrius Vaidotas.
t-011 Strijkovskis savo kronikoje Vilniaus įkūrimą priskyrė Gediminui, o juo sekė Kojelavičius.
t-012 M. Strijkovskio kronika mini, kad Vytautas paskleidė gandą apie atvykimą į Vilnių rengti Ringailės ir Mazovijos kunigaikščio Henriko vestuvių.
t-013 Strijkovskis savo kronikoje Vilniaus įkūrimą priskyrė Gediminui, o juo sekė Kojelavičius.
t-014 Strijkovskio kronikoje Vilniaus įkūrimas pasakojamas kaip XIV amžiaus įvykis.
t-015 Strijkovskis savo kronikoje Vilniaus įkūrimą priskyrė Gediminui, o juo sekė Kojelavičius.
t-016 Strijkovskis savo kronikoje Vilniaus įkūrimą priskyrė Gediminui, o juo sekė Kojelavičius.
t-017 Strijkovskis savo kronikoje Vilniaus įkūrimą priskyrė Gediminui, o juo sekė Kojelavičius.
t-018 1582 m. lenkų kalba išspausdinta Motiejaus Strijkovskio „Lenkijos, Lietuvos, Žemaičių ir visos Rusios kronika“ tapo parankine Lietuvos bajorijos knyga.
t-019 Strijkovskis savo kronikoje Vilniaus įkūrimą priskyrė Gediminui, o juo sekė Kojelavičius.
t-020 Strijkovskis prie Vilniaus apsupties aukų priskyrė Narimantą, remdamasis Długoszo pramanytu pasakojimu.
t-021 M. Strijkovskio kronika minima kaip XVI a. istorinės tradicijos šaltinis apie mūšį prie Irpenės upės netoli Belgorodo.
t-022 M. Strijkovskio kronikos VIII knygoje aiškinta Šventaragio vardo kilmė.
t-023 M. Strijkovskio kronika plačiai aprašė Kęstučio gudrybes puolant Vilnių.
t-024 Strijkovskis savo kronikoje Vilniaus įkūrimą priskyrė Gediminui, o juo sekė Kojelavičius.
t-025 Narbutas aiškina, kad Strijkovskio minima Pilwitos arba Pilwite reiškia turto deivę.
t-026 Narbutas, remdamasis Strijkovskiu, vaizduoja, kad žmonės Birutę dar gyvą ėmė garbinti kaip deivę.
t-027 Narbutas rašo, kad Strijkovskis pursčius, jo siejamus su romėnų mitologijos Purs, vadino pigmėjais.
t-028 Narbutas kritiškai perteikia Strijkovskio teiginį, kad Pušaitis ir barstukai pasirodydavę prieštaringiems žmonėms.
t-029 Narbutas nurodo, kad Strijkovskis Vilniaus Perkūno šventykloje prie Katedros mini atskirą koplyčią, kurioje laikyti gyvi šliužai.
t-030 Narbutas remiasi Strijkovskiu teigdamas, kad medinis milžino išvaizdos Kukovaičio stabas stovėjo ant kalno prie Deltuvos.
t-031 Narbutas aiškina, kad Strijkovskis apie lietuvių aukštąsias pareigas rašė plačiau, nes esą turėjo daugiau istorijos šaltinių.
t-032 Teodoro Narbuto vertinimu, iš spausdintų Lietuvos istorijos šaltinių vertingiausia buvo M. Strijkovskio kronika, nors jai stigo kritikos ir datų atsargumo.
t-033 Teodoro Narbuto vertinimu, Kojalavičius lotyniškoje Lietuvos istorijoje Strijkovskio veikalą sudėjo į istorinius rėmus ir ne visada taikliai taisė jo spragas.
t-034 Teodoras Narbutas rašo, kad Strijkovskis savo kronikoje rėmėsi istoriniais šaltiniais, kuriais patvirtino aptariamą pasakojimą.
t-035 Teodoras Narbutas rašo, kad Strijkovskis Karaliaučiuje turėjo po ranka prūsų kronikininko Jokimo Rozencveigo veikalus apie kimbrų epochos potvynį.
t-036 Teodoro Narbuto aiškinimu, Strijkovskis taisė Rozencveigo datos prieštaravimą, kimbrų pasitraukimą nuo Baltijos pakrančių siedamas su 190 m. pr. Kr. karu Ilirijoje.
t-037 Strijkovskis ir Koje- 1 a v i č i u s supainiojo Andrių, Al girdo sūnų, su Vaidotu, Kęstučio sū numi, todėl radosi jų minimas Andrius Vaidotas, Kęstučio sūnus, Polocko kunigaikštis - visai išgalvo tas.