Jį mena xvi a. istorinė tradicija (Lietuvos metraščiai,. M. Strijkovskis (XVI a. antrojoje pusėje) papildė, kad mūšyje vykstant atkakliai kovai, Gediminas su dalimi karių smogė rusams iš šono, jų rikiuotę pralaužė ir priešą sumušė, priešas buvo priverstas bėgti.
Strijkovskis, 1.465, o juo sekda mas ir K o j e 1 a v i č i u s, p. 361, plačiai aprašo, kokių gudrybių tą kart ėmėsi Kęstutis, puldamas Vil- nių. Trejetą šimtų narsių ir ištikimų jam riterių iš Žemaitijos išsiuntė pirm, kad persirengę, tarsi nauji at vykėliai pirkliai, prasigavę į miestą issiskirstytų po įvairias smukles; po t° keletą šimtų vežimų, kailių ir šie- no prikrautų, su šešiais šimtais gin kluotų vyrų, tuose vežimuose pa- slėptų, įvairiais keliais į ten buvo įvežti. Šitą įvvkdes, pats vedinas tūkstančiu rinktinių raitelių ūmai at puolė iš Trakų į Vilnių ir, stojęs kar tu su paslėptais mieste kariais, ap supęs Žemutinę pilį, sučiupo patį Jogailą su motina ir seserimi Marija bei jos vyru.
Jogailai pristigo pajėgų gintis taip staiga užkluptam, tad miestas ir pilys bemat buvo Kęstučio užimtos, turtai ir žirgai paimti, o pats Jogaila su motina uždaryti į kalėjimą31. locke. Tačiau miestiečių išvytas, nu vykęs pas magistrą sulaukė para mos, su pastaruoju 1381 metais iš laikė apsupęs Polocką 12 savaičių, bet ir sunki pilies apgultis, ir netikė ti pokyčiai Lietuvoje, per kuriuos Kęstučiui atiteko kunigaikščio sos tas, privertė Livonijos magistrą nu traukti apgultį, o Skirgailą grįžti į Vilnių. Strijkovskis ir Koje- 1 a v i č i u s supainiojo Andrių, Al girdo sūnų, su Vaidotu, Kęstučio sū numi, todėl radosi jų minimas Andrius Vaidotas, Kęstučio sūnus, Polocko kunigaikštis - visai išgalvo tas.
Šitaip Kryžiuočių ordino kruvina politika\n34\nStrijkovskis prie nukautų tos \napsupties metu priskiria Nariman\ntą, įdėdamas šį D 1 u g o š o prasi\nmanytą pasakojimą: „Narimantas, \nPinsko kunigaikštis, Jogailos tikras \nbrolis, tuo metu, kai narsiai abi pilis \nsu Lietuva ir Rusia gindamas ėjo į \npagalbą nuo vienų prie kitų, buvo \nkažkokio vokiečio riterio, ne pras\nčioko, iš Vytauto pusės, iškviestas \nstoti vienas prieš vieną, o kai abu iš \nmūšio lauko atjoję į pievą narsiai su\nkryžiavo ietis, ir pats Narimantas, \nnuo žirgo nublokštas, buvo sučiup\ntas ir atvestas pas Vytautą, pastara\nsis aną be gailesčio įsakė už kojų ant \nvinkšnos šakos pakarti lankoje, tarp \nvokiečių patrankų ir šaudyklių, o \npatį mirtinai iš lanko paleista strėle \npervėrė, pamindamas deramas pus\nbroliui, riteriui kunigaikščiui, prie\ndermes/7 Knyga XIII, p. 455, Varš. \nleid.
Jogailai pristigo pajėgų gintis taip staiga užkluptam, tad miestas ir pilys bemat buvo Kęstučio užimtos, turtai ir žirgai paimti, o pats Jogaila su motina uždaryti į kalėjimą31. locke. Tačiau miestiečių išvytas, nu vykęs pas magistrą sulaukė para mos, su pastaruoju 1381 metais iš laikė apsupęs Polocką 12 savaičių, bet ir sunki pilies apgultis, ir netikė ti pokyčiai Lietuvoje, per kuriuos Kęstučiui atiteko kunigaikščio sos tas, privertė Livonijos magistrą nu traukti apgultį, o Skirgailą grįžti į Vilnių. Strijkovskis ir Koje- 1 a v i č i u s supainiojo Andrių, Al girdo sūnų, su Vaidotu, Kęstučio sū numi, todėl radosi jų minimas Andrius Vaidotas, Kęstučio sūnus, Polocko kunigaikštis - visai išgalvo tas.
Šitaip Kryžiuočių ordino kruvina politika\n34\nStrijkovskis prie nukautų tos \napsupties metu priskiria Nariman\ntą, įdėdamas šį D 1 u g o š o prasi\nmanytą pasakojimą: „Narimantas, \nPinsko kunigaikštis, Jogailos tikras \nbrolis, tuo metu, kai narsiai abi pilis \nsu Lietuva ir Rusia gindamas ėjo į \npagalbą nuo vienų prie kitų, buvo \nkažkokio vokiečio riterio, ne pras\nčioko, iš Vytauto pusės, iškviestas \nstoti vienas prieš vieną, o kai abu iš \nmūšio lauko atjoję į pievą narsiai su\nkryžiavo ietis, ir pats Narimantas, \nnuo žirgo nublokštas, buvo sučiup\ntas ir atvestas pas Vytautą, pastara\nsis aną be gailesčio įsakė už kojų ant \nvinkšnos šakos pakarti lankoje, tarp \nvokiečių patrankų ir šaudyklių, o \npatį mirtinai iš lanko paleista strėle \npervėrė, pamindamas deramas pus\nbroliui, riteriui kunigaikščiui, prie\ndermes/7 Knyga XIII, p. 455, Varš. \nleid.
31\nStrijkovskis, 1.465, o juo sekda\nmas ir K o j e 1 a v i č i u s, p. 361, \nplačiai aprašo, kokių gudrybių tą\nkart ėmėsi Kęstutis, puldamas Vil- \nnių.
