Ši formuluotė pateikiama kaip Vytauto argumentas, kuriuo žemaičiai nusakomi kaip ta pati lietuvių tautos dalis. Balińskio cituojamame 1420 m. laiško kontekste tapatumas grindžiamas bendra kalba, ta pačia žeme ir tais pačiais žmonėmis.
Pusbroliai tuojau į Vroclavą pasiuntė savo protestus, kuriuos ten gabeno savo politinę karjerą pradedąs Zbignievas Olesnickis. Ilgame savo laiške Vytautas išdėstė, jog žemaičiai yra ta pati lietuvių tautos dalis : « viskas yra viena, viena žemė ir tie patys žmonės »^14. Jis pabrėžė, jog Žemaičiai nuo senovės didžiųjų kunigaikščių esą valdomi paveldėjimo teise.
Tai reiškia: „Žemaitijos žemė yra ir visada buvo vienas ir tas pats, kaip ir Lietuvos žemė: juk ta pati kalba ir tie patys žmonės; tik dėl to, kad žemaičių žemė yra žemesnė už Lietuvos žemę, todėl ir vadinama Szomoyth, kas lietuviškai reiškia - žemesnė žemė. O žemaičiai Lietuvą vadina Auxtote, tai yra aukštesnė žemė palyginus su Žemaitija. Visi žemaičiai nuo senų laikų lietuviais save vadino, bet niekados - žemaičiais, ir dėl tokio tapatumo mes mūsų titule nerašome Žemaitijos vardo, nes viskas yra viena - ir žemė, ir žmonės/'
Tai reiškia: „Žemaitijos žemė yra ir visada buvo vienas ir tas pats, kaip ir Lietuvos žemė: juk ta pati kalba ir tie patys žmonės; tik dėl to, kad žemaičių žemė yra žemesnė už Lietuvos žemę, todėl ir vadinama Szomoyth, kas lietuviškai reiškia - žemesnė žemė. O žemaičiai Lietuvą vadina Auxtote, tai yra aukštesnė žemė palyginus su Žemaitija. Visi žemaičiai nuo senų laikų lietuviais save vadino, bet niekados - žemaičiais, ir dėl tokio tapatumo mes mūsų titule nerašome Žemaitijos vardo, nes viskas yra viena - ir žemė, ir žmonės/'