Lietuvių kariavimo būdas rėmėsi ne tik raitais karo žygiais ir savita taktika, bet ir pilių tinklu, kurio įgulos saugojo kraštą nuo netikėto užpuolimo. Vėlesnis šaltinis pabrėžia, kad XIII a. pabaigoje - XV a. pradžioje šios pilys tapo ir administraciniais centrais, o Gedimino laikais išryškėjo nuolatinių karo tarnybininkų sluoksnis.
Lietuva palei naująją sieną sukūrė lietuviškų pilių tinklą; pilys veikė kaip sienos gynybos fortai ir administraciniai centrai, tiesiogiai kontroliuojami centrinės valdžios.
XIII a. pabaigoje–XV a. pradžioje, kaip šaltinyje aprašoma Lietuvos pasienio organizacija.
Pilių tinklas ir vieninga valstybinė sistema neleido vokiečiams atplėšti paskirų teritorijų taip, kaip anksčiau; pilis valdė valdovo paskirti pareigūnai, kurie buvo ir civiliai vietininkai, ir pilių įgulų viršininkai.
XIII a. pabaigoje–XV a. pradžioje, šaltinio autoriaus pateiktas Lietuvos politinės ir karinės organizacijos vertinimas.
Lietuva palei naująją sieną XIII a. pabaigoje - xv a. pradžioje sukūrė lietuviškų pilių tinklą. Šios pilys tapo ne tik sienos gynybos fortais, bet ir administraciniais centrais, tiesiogiai kontroliuojamais centrinės valdžios. Vokiečiai jau nebegalėjo atplėšti paskirų teritorijų, kaip tai darė anksčiau, palaipsniui nukariaudami kitas baltų teritorijas, nes visos lietuvių žemės vakaruose sudarė vieningą valstybinę sistemą ir buvo | valdomos ne savarankiškų kunigaikštukų, bet valdovo paskirtų pareigūnų, kurie buvo ir valdovo civiliai vietininkai, ir pilių įgulų } viršininkai.
XIII a. pabaigoje - XV a. pradžioje Lietuva palei naująją sieną sukūrė lietuviškų pilių tinklą, kurio pilys buvo ir gynybos fortai, ir administraciniai centrai.
Nuo tada kryžiuočiai ėmė sistemingai pulti Lietuvą. Lietuva palei naująją sieną XIII a. pabaigoje - xv a. pradžioje sukūrė lietuviškų pilių tinklą. Šios pilys tapo ne tik sienos gynybos fortais, bet ir administraciniais centrais, tiesiogiai kontroliuojamais centrinės valdžios.
Lietuva palei naująją sieną XIII a. pabaigoje - xv a. pradžioje sukūrė lietuviškų pilių tinklą. Šios pilys tapo ne tik sienos gynybos fortais, bet ir administraciniais centrais, tiesiogiai kontroliuojamais centrinės valdžios. Vokiečiai jau nebegalėjo atplėšti paskirų teritorijų, kaip tai darė anksčiau, palaipsniui nukariaudami kitas baltų teritorijas, nes visos lietuvių žemės vakaruose sudarė vieningą valstybinę sistemą ir buvo | valdomos ne savarankiškų kunigaikštukų, bet valdovo paskirtų pareigūnų, kurie buvo ir valdovo civiliai vietininkai, ir pilių įgulų } viršininkai.
Prie jau anksčiau lietuvių užvaldytų Juodosios Rusios (Naugarduko žemių) ir Polocko Gediminas pridėjo užkariautas Haličo-Voluinės, Vitebsko ir Kijevo žemes. Lietuva tapo didvalstybe - regiono lydere. Gedimino laikais Lietuvoje buvo išplėtotas mūrinių pilių tinklas, susiformavo nuolatinių karo tarnybininkų sluoksnis - pilėnai, raiteliai, gerieji žmonės - kariai, galintys bet kada stoti į tarnybą.
Lietuva tapo didvalstybe - regiono lydere. Gedimino laikais Lietuvoje buvo išplėtotas mūrinių pilių tinklas, susiformavo nuolatinių karo tarnybininkų sluoksnis - pilėnai, raiteliai, gerieji žmonės - kariai, galintys bet kada stoti į tarnybą. ## Puslapis 21 Gerai organizuota Lietuvos kariuomenė, vedama Lietuvos valdovo Algirdo, rusų žemėse sutriuškino su lietuviais konkuravusius mongolus prie Mėlynųjų vandenų.
Vokiečiai jau nebegalėjo atplėšti paskirų teritorijų, kaip tai darė anksčiau, palaipsniui nukariaudami kitas baltų teritorijas, nes visos lietuvių žemės vakaruose sudarė vieningą valstybinę sistemą ir buvo | valdomos ne savarankiškų kunigaikštukų, bet valdovo.
Lietuva palei naująją sieną XIII a. pabaigoje - xv a. pradžioje sukūrė lietuviškų pilių tinklą. Šios pilys tapo ne tik sienos gynybos fortais, bet ir administraciniais centrais, tiesiogiai kontroliuojamais centrinės valdžios. Vokiečiai jau nebegalėjo atplėšti paskirų teritorijų, kaip tai darė anksčiau, palaipsniui nukariaudami kitas baltų teritorijas, nes visos lietuvių žemės vakaruose sudarė vieningą valstybinę sistemą ir buvo | valdomos ne savarankiškų kunigaikštukų, bet valdovo paskirtų pareigūnų, kurie buvo ir valdovo civiliai vietininkai, ir pilių įgulų } viršininkai.