| Dalyviai | - Lietuviai įkūrė Lietuvių dailės draugiją; vietiniai dailininkai, nenorėję tapatintis su etninių lietuvių tautinio sąjūdžio tikslais, įkūrė Vilniaus dailės draugiją.
| - Šaltinio autoriai aprašo draugijų paralelizmą Vilniuje ir nurodo, kad kai kurie dailininkai galėjo priklausyti abiem draugijoms.
| |
|---|
| EigaŠaltinių nesutarimas | - Lietuviai pirmieji Vilniuje įkūrė Lietuvių dailės draugiją ir pradėjo rengti viešas dailės parodas; netrukus buvo įkurta atskira Vilniaus dailės draugija.
- Įkurtos Lietuvių mokslo draugija ir Vilniaus mokslo bičiulių draugija; abi draugijos leido mokslinius tęstinius leidinius ir buvo viena kitos kolektyvinės narės.
| - Šaltinio autorių aprašomas draugijų kūrimosi ir viešų parodų rengimo procesas Vilniuje.
- Šaltinio autoriai tai aprašo po nepavykusių pastangų atkurti Vilniaus universitetą.
| |
|---|
| Reikšmė | - Lietuvių mokslo draugija plėtojo etninių lietuvių tautinį sąjūdį, o Vilniaus mokslo bičiulių draugija telkė lenkiškai kalbančiuosius.
| - Šaltinio autorių vertinimas ir aprašymas apie draugijų paskirtį Vilniuje, kai nepavyko atkurti universiteto.
| |
|---|
| Priemonės | - Lietuvių mokslo draugija ypač orientavosi į lietuvių kalbos ir etninės kultūros tyrimus bei mokyklinių vadovėlių lietuvių mokykloms rengimą; abi draugijos daug dėmesio skyrė praeičiai ir LDK paveldui.
| - Šaltinio autorių aprašoma draugijų veikla ir tyrimų kryptys.
| |
|---|