Istorikų darbų aptarinėjimas bajorų pobūviuose ir privačių kolekcijų kaupimas
2 teiginiai1 įrašas4 ryšiai
XIX a. pirmojoje pusėje susidomėjimas Lietuvos praeitimi reiškėsi istorikų darbų aptarinėjimu bajorų pobūviuose ir privačių archeologinių bei meno kolekcijų kaupimu. Praktika susieta su 1835-1836 m. istorinių veikalų pasirodymu.
Iš tiesų, nors susidomėjimas Lietuvos praeitimi buvo didelis, bet veikalų, atspindinčių krašto istoriją nuo seniausių laikų, nebuvo. Tiesa, Simonas Daukantas buvo parašęs savo Darbus žemaičių ir lietuvių, o Teodoras Narbutas dar tik rašė savo Lietuvių tautos istoriją. Ilgas paruošiamasis darbas - istorinių šaltinių paieška ir grupavimas, istorinės medžiagos ir siužeto pateikimo formos kūrimas - lėmė gana vėlyvą istorinių veikalų pasirodymą. 1835 m. pasirodė T. Narbuto istorijos pirmasis tomas, kitais metais - pirmoji M. Balinskio Vilniaus miesto istorijos dalis. Lietuvos visuomenė tiesiog alsavo praeitimi: istorikų darbai buvo aptarinėjami bajorų pobūviuose, buvo kaupiamos privačios archeologinių radinių ir meno kolekcijos.
Iš tiesų, nors susidomėjimas Lietuvos praeitimi buvo didelis, bet veikalų, atspindinčių krašto istoriją nuo seniausių laikų, nebuvo. Tiesa, Simonas Daukantas buvo parašęs savo Darbus žemaičių ir lietuvių, o Teodoras Narbutas dar tik rašė savo Lietuvių tautos istoriją. Ilgas paruošiamasis darbas - istorinių šaltinių paieška ir grupavimas, istorinės medžiagos ir siužeto pateikimo formos kūrimas - lėmė gana vėlyvą istorinių veikalų pasirodymą. 1835 m. pasirodė T. Narbuto istorijos pirmasis tomas, kitais metais - pirmoji M. Balinskio Vilniaus miesto istorijos dalis. Lietuvos visuomenė tiesiog alsavo praeitimi: istorikų darbai buvo aptarinėjami bajorų pobūviuose, buvo kaupiamos privačios archeologinių radinių ir meno kolekcijos.