Simonas Daukantas savo veikaluose žavėjosi ikikrikščioniškos Lietuvos praeitimi. Simonas Daukantas buvo parašęs veikalą „Darbai žemaičių ir lietuvių“. P. Malevskis buvo tiesioginis istoriko Simono Daukanto viršininkas Lietuvos Metrikos padalinyje prie Senato Trečiojo departamento.
Romantikas S. Daukantas savo \nveikaluose žavėjosi ikikrikščioniškos Lietuvos praeitimi, o M. Valančius – \npraktiško mąstymo ir politiškai išmintingas žmogus, neabejotinai buvo \neuropietiškos katalikiškos civilizacijos šalininkas.
Tiesa, Simonas Daukantas buvo parašęs savo Darbus žemai\nčių ir lietuvių, o Teodoras Narbutas dar tik rašė savo Lietuvių\ntautos istoriją. Ilgas paruošiamasis darbas - istorinių šaltinių pa\nieška ir grupavimas, istorinės medžiagos ir siužeto pateikimo\nformos kūrimas - lėmė gana vėlyvą istorinių veikalų pasirody\nmą.
Būtent S. Daukantas įkalbino savo kraštietį Motiejų Valančių (1801–\n1875), tuomet dėstytojavusį Sankt Peterburge, ten perkeltoje iš Vilniaus \nKatalikų dvasinėje akademijoje, rašyti ir išleisti Žemaičių vyskupijos isto-\nriją lietuviškai. 1848 m.
“ \nBūtent šis žinojimas įkvėpė Lietuvos šviesuolius (Simoną Daukantą, Joną \nMačiulį-Maironį ir kt.) įamžinti savo šalies praeitį raštu.\nApibendrinamojo pobūdžio istorijos darbai paprastai gimsta lūži-\nniais valstybės raidos etapais ir išskirtinėmis progomis.