Simonas Daukantas savo veikaluose žavėjosi ikikrikščioniškos Lietuvos praeitimi.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 112
Romantikas S. Daukantas savo veikaluose žavėjosi ikikrikščioniškos Lietuvos praeitimi, o M. Valančius – praktiško mąstymo ir politiškai išmintingas žmogus, neabejotinai buvo europietiškos katalikiškos civilizacijos šalininkas.
Simonas Daukantas buvo parašęs veikalą „Darbai žemaičių ir lietuvių“.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 9
Tiesa, Simonas Daukantas buvo parašęs savo Darbus žemaičių ir lietuvių, o Teodoras Narbutas dar tik rašė savo Lietuvių tautos istoriją. Ilgas paruošiamasis darbas - istorinių šaltinių paieška ir grupavimas, istorinės medžiagos ir siužeto pateikimo formos kūrimas - lėmė gana vėlyvą istorinių veikalų pasirodymą.
P. Malevskis buvo tiesioginis istoriko Simono Daukanto viršininkas Lietuvos Metrikos padalinyje prie Senato Trečiojo departamento.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 10
P. Malevskis buvo Lietuvos Metrikos padalinio prie Senato Trečiojo Departamento vadovas ir tiesioginis istoriko S. Daukanto viršininkas.
Simonas Daukantas įkalbino Motiejų Valančių rašyti ir lietuviškai išleisti Žemaičių vyskupijos istoriją.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 112
Būtent S. Daukantas įkalbino savo kraštietį Motiejų Valančių (1801– 1875), tuomet dėstytojavusį Sankt Peterburge, ten perkeltoje iš Vilniaus Katalikų dvasinėje akademijoje, rašyti ir išleisti Žemaičių vyskupijos istoriją lietuviškai. 1848 m.
Simono Daukanto tiesioginis viršininkas buvo Lietuvos Metrikos padalinio vadovas Pranciškus Malevskis.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 10
P. Malevskis buvo Lietuvos Metrikos padalinio prie Senato Trečiojo Departamento vadovas ir tiesioginis istoriko S. Daukanto viršininkas.
Simoną Daukantą įkvėpė suvokimas, kad tautos ateičiai būtina tautos atmintis, todėl jis raštu įamžino Lietuvos praeitį.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 9
“ Būtent šis žinojimas įkvėpė Lietuvos šviesuolius (Simoną Daukantą, Joną Mačiulį-Maironį ir kt.) įamžinti savo šalies praeitį raštu. Apibendrinamojo pobūdžio istorijos darbai paprastai gimsta lūžiniais valstybės raidos etapais ir išskirtinėmis progomis.
Manoma, kad Simonas Daukantas tuo metu jau buvo parašęs „Darbus senųjų lietuvių ir žemaičių“.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 51
Manoma, kad tuo metu jau buvo parašyti S. Daukanto „Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių“. D. Poškai buvo žinomas šis veikalas, net spėjama, kad jis galėjo būti jo persirašytas11. Bet savo straipsnyje jis nemini S. Daukanto, tarytum pastangų parašyti lietuvių tautos istoriją iki pat 1829 metų ir nebuvo.
Savo „Darbų“ pratarmėje Simonas Daukantas rašė: „<...> aš ne dėl mokytų vyrų ir galvočių, bet dėl tų motinų rašiau“.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 51
Galbūt geriausiai šį faktą paaiškintų paties S. Daukanto „Darbų“ pratarmės žodžiai: „<...> aš ne dėl mokytų vyrų ir galvočių, bet dėl tų motinų rašiau, kurios geba savo vaikams darbus jų bočių prabočių papasakoti, o be raštų daug kartų apsirinka“12.
Istorikas ir teisininkas Simonas Daukantas (1793–1864) 1822 m. parašė pirmąją didelę Lietuvos istoriją lietuvių kalba, ji tarp entuziastų plito nuorašais.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 111
Istorikas ir teisininkas Simonas Daukantas (1793–1864) 1822 m. parašė pirmąją didelę Lietuvos istoriją lietuvių kalba, ji tarp entuziastų plito nuorašais. Vėliau S. Daukantas persikėlė į Sankt Peterburgą, įsidarbino Rusijos valstybės Senato archyve, kad galėtų prieiti prie ten saugomų Lietuvos istorijos dokumentų, parašė lietuvių kalba dar dvi dideles Lietuvos istorijos knygas, išleido plačią beletrizuotą etninių lietuvių kultūros studiją „Būdas senovės lietuvių, žemaičių ir kalnėnų“, seriją švietėjiškų, Simonas Daukantas. Dail. J. Zenkevičius, 1850 m.
Simonas Daukantas laiške Teodorui Narbutui stebėjosi, kad Danilavičius ginčijo Rimgaudo buvimą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
PDF 31
Beje, kaip ir S. Daukantui, kuris buvo ne mažiau nustebintas. Laiške T. Narbutui jis sakė: „Keista, kad ponui Danilavičiui kažkodėl atėjo mintis ginčyti Rimgaudo buvimą“36.
S. Daukanto darbą šaltame Peterburgo Senato archyve Narbutas apibūdina kaip alinantį praeities tyrinėtojo darbą.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 55
Kol kas to m eto praeities tyrinėtojo darbą daugiausia įsivaizduojame iš klasikinio pavyzdžio - alinančio S. Daukanto darbo šaltame Senato archyve Peterburge.
Simonas Daukantas domėjosi M. Balinskio publikacijomis apie kultūrinį sąjūdį Žemaitijoje ir kitus kultūros klausimus.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 15
Šios publikacijos susilaukė M. Akelaičio, S. Daukanto dėmesio.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 9
Tiesa, Simonas Daukantas buvo parašęs savo Darbus žemaičių ir lietuvių, o Teodoras Narbutas dar tik rašė savo Lietuvių tautos istoriją. Ilgas paruošiamasis darbas - istorinių šaltinių paieška ir grupavimas, istorinės medžiagos ir siužeto pateikimo formos kūrimas - lėmė gana vėlyvą istorinių veikalų pasirodymą.
Simono Daukanto interpretacijoje žalčiai buvo lietuviškosios kultūros ir religijos ženklas.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija
PDF 20
Tiesa, Daukantui žalčiai yra lietuviškosios kultūros ir religijos ženklas, o miškai ir vyrai su meškenomis – laisvės simbolis.
„Pakeleivingo“ projektas, šaltinio vertinimu, turėjo būti svarstomas S. Daukanto ir M. Akelaičio, tuo metu kartu gyvenusių lietuvių Atgimimo veikėjų.
Blaivybė Lietuvoje XIX amžiuje
PDF 78
vienu metu gyveno ir S. Daukantas, ir M. Akelaitis, todėl "Pakeleivingo” projektas turėjo būti svarstomas abiejų lietuvių Atgimimo veikėjų
Dionizui Poškai buvo žinomas Simono Daukanto veikalas „Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių“.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 442
Manoma, kad tuo metu jau buvo parašyti S. Daukanto „Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių“. D. Poškai buvo žinomas šis veikalas, net spėjama, kad jis galėjo būti jo
Daukanto „Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių“.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 50
Manoma, kad tuo metu jau buvo parašyti S. Daukanto „Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių“. D. Poškai buvo žinomas šis veikalas, net spėjama, kad jis galėjo būti jo
Daukanto istorikui atsiųstos „Dai nės žemaičių“ (Peterburgas.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 485
Galima spėti, kad nemažos įtakos tam turėjo ir S. Daukanto istorikui atsiųstos „Dainės žemaičių“ (Peterburgas. 1846. VI. 24 (VII. 6). S. Daukantas. T. Narbutui // Simonas Daukantas. Raštai. Laiškai Teodorui Narbutui. - V., 1996. P. 571
Daukantas nutraukė santykius su Narbutu, nusivylęs jo elgesiu ir negavęs atsiųsto Herbyno.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 12
Nusivylęs T. Narbutu ir negavęs jam nusiųsto „Herbyno“, S. Daukantas nutraukė su juo santykius.