Asmuo

Simonas Daukantas

18 teiginių20 įrašų2 ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 18 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–18 iš 18 teiginių

t-001vidutinis

Simonas Daukantas savo veikaluose žavėjosi ikikrikščioniškos Lietuvos praeitimi.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 112

Romantikas S. Daukantas savo veikaluose žavėjosi ikikrikščioniškos Lietuvos praeitimi, o M. Valančius – praktiško mąstymo ir politiškai išmintingas žmogus, neabejotinai buvo europietiškos katalikiškos civilizacijos šalininkas.

t-002vidutinis

Simonas Daukantas buvo parašęs veikalą „Darbai žemaičių ir lietuvių“.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 9

Tiesa, Simonas Daukantas buvo parašęs savo Darbus žemaičių ir lietuvių, o Teodoras Narbutas dar tik rašė savo Lietuvių tautos istoriją. Ilgas paruošiamasis darbas - istorinių šaltinių paieška ir grupavimas, istorinės medžiagos ir siužeto pateikimo formos kūrimas - lėmė gana vėlyvą istorinių veikalų pasirodymą.

t-003vidutinis

P. Malevskis buvo tiesioginis istoriko Simono Daukanto viršininkas Lietuvos Metrikos padalinyje prie Senato Trečiojo departamento.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 10

P. Malevskis buvo Lietuvos Metrikos padalinio prie Senato Trečiojo Departamento vadovas ir tiesioginis istoriko S. Daukanto viršininkas.

t-004vidutinis

Simonas Daukantas įkalbino Motiejų Valančių rašyti ir lietuviškai išleisti Žemaičių vyskupijos istoriją.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 112

Būtent S. Daukantas įkalbino savo kraštietį Motiejų Valančių (1801– 1875), tuomet dėstytojavusį Sankt Peterburge, ten perkeltoje iš Vilniaus Katalikų dvasinėje akademijoje, rašyti ir išleisti Žemaičių vyskupijos istoriją lietuviškai. 1848 m.

t-005vidutinis

Simono Daukanto tiesioginis viršininkas buvo Lietuvos Metrikos padalinio vadovas Pranciškus Malevskis.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 10

P. Malevskis buvo Lietuvos Metrikos padalinio prie Senato Trečiojo Departamento vadovas ir tiesioginis istoriko S. Daukanto viršininkas.

t-006vidutinis

Simoną Daukantą įkvėpė suvokimas, kad tautos ateičiai būtina tautos atmintis, todėl jis raštu įamžino Lietuvos praeitį.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 9

“ Būtent šis žinojimas įkvėpė Lietuvos šviesuolius (Simoną Daukantą, Joną Mačiulį-Maironį ir kt.) įamžinti savo šalies praeitį raštu. Apibendrinamojo pobūdžio istorijos darbai paprastai gimsta lūžiniais valstybės raidos etapais ir išskirtinėmis progomis.

t-007vidutinis

Manoma, kad Simonas Daukantas tuo metu jau buvo parašęs „Darbus senųjų lietuvių ir žemaičių“.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 51

Manoma, kad tuo metu jau buvo parašyti S. Daukanto „Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių“. D. Poškai buvo žinomas šis veikalas, net spėjama, kad jis galėjo būti jo persirašytas11. Bet savo straipsnyje jis nemini S. Daukanto, tarytum pastangų parašyti lietuvių tautos istoriją iki pat 1829 metų ir nebuvo.

t-008vidutinis

Savo „Darbų“ pratarmėje Simonas Daukantas rašė: „<...> aš ne dėl mokytų vyrų ir galvočių, bet dėl tų motinų rašiau“.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 51

Galbūt geriausiai šį faktą paaiškintų paties S. Daukanto „Darbų“ pratarmės žodžiai: „<...> aš ne dėl mokytų vyrų ir galvočių, bet dėl tų motinų rašiau, kurios geba savo vaikams darbus jų bočių prabočių papasakoti, o be raštų daug kartų apsirinka“12.

t-009vidutinis

Istorikas ir teisininkas Simonas Daukantas (1793–1864) 1822 m. parašė pirmąją didelę Lietuvos istoriją lietuvių kalba, ji tarp entuziastų plito nuorašais.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 111

Istorikas ir teisininkas Simonas Daukantas (1793–1864) 1822 m. parašė pirmąją didelę Lietuvos istoriją lietuvių kalba, ji tarp entuziastų plito nuorašais. Vėliau S. Daukantas persikėlė į Sankt Peterburgą, įsidarbino Rusijos valstybės Senato archyve, kad galėtų prieiti prie ten saugomų Lietuvos istorijos dokumentų, parašė lietuvių kalba dar dvi dideles Lietuvos istorijos knygas, išleido plačią beletrizuotą etninių lietuvių kultūros studiją „Būdas senovės lietuvių, žemaičių ir kalnėnų“, seriją švietėjiškų, Simonas Daukantas. Dail. J. Zenkevičius, 1850 m.

t-010vidutinis

Simonas Daukantas laiške Teodorui Narbutui stebėjosi, kad Danilavičius ginčijo Rimgaudo buvimą.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4

PDF 31

Beje, kaip ir S. Daukantui, kuris buvo ne mažiau nustebintas. Laiške T. Narbutui jis sakė: „Keista, kad ponui Danilavičiui kažkodėl atėjo mintis ginčyti Rimgaudo buvimą“36.

t-011vidutinis

S. Daukanto darbą šaltame Peterburgo Senato archyve Narbutas apibūdina kaip alinantį praeities tyrinėtojo darbą.

Lietuvių tautos istorija, t. 5

PDF 55

Kol kas to m eto praeities tyrinėtojo darbą daugiausia įsivaizduojame iš klasikinio pavyzdžio - alinančio S. Daukanto darbo šaltame Senato archyve Peterburge.

t-105711vidutinis

Simonas Daukantas domėjosi M. Balinskio publikacijomis apie kultūrinį sąjūdį Žemaitijoje ir kitus kultūros klausimus.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 15

Šios publikacijos susilaukė M. Akelaičio, S. Daukanto dėmesio.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 9

Tiesa, Simonas Daukantas buvo parašęs savo Darbus žemaičių ir lietuvių, o Teodoras Narbutas dar tik rašė savo Lietuvių tautos istoriją. Ilgas paruošiamasis darbas - istorinių šaltinių paieška ir grupavimas, istorinės medžiagos ir siužeto pateikimo formos kūrimas - lėmė gana vėlyvą istorinių veikalų pasirodymą.

t-207427vidutinis

Simono Daukanto interpretacijoje žalčiai buvo lietuviškosios kultūros ir religijos ženklas.

Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija

PDF 20

Tiesa, Daukantui žalčiai yra lietuviškosios kultūros ir religijos ženklas, o miškai ir vyrai su meškenomis – laisvės simbolis.

t-209400vidutinis

„Pakeleivingo“ projektas, šaltinio vertinimu, turėjo būti svarstomas S. Daukanto ir M. Akelaičio, tuo metu kartu gyvenusių lietuvių Atgimimo veikėjų.

Blaivybė Lietuvoje XIX amžiuje

PDF 78

vienu metu gyveno ir S. Daukantas, ir M. Akelaitis, todėl "Pakeleivingo” projektas turėjo būti svarstomas abiejų lietuvių Atgimimo veikėjų

t-214429vidutinis

Dionizui Poškai buvo žinomas Simono Daukanto veikalas „Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių“.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 442

Manoma, kad tuo metu jau buvo parašyti S. Daukanto „Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių“. D. Poškai buvo žinomas šis veikalas, net spėjama, kad jis galėjo būti jo

t-217542vidutinis

Daukanto „Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių“.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 50

Manoma, kad tuo metu jau buvo parašyti S. Daukanto „Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių“. D. Poškai buvo žinomas šis veikalas, net spėjama, kad jis galėjo būti jo

t-218494vidutinis

Daukanto istorikui atsiųstos „Dai nės žemaičių“ (Peterburgas.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 485

Galima spėti, kad nemažos įtakos tam turėjo ir S. Daukanto istorikui atsiųstos „Dainės žemaičių“ (Peterburgas. 1846. VI. 24 (VII. 6). S. Daukantas. T. Narbutui // Simonas Daukantas. Raštai. Laiškai Teodorui Narbutui. - V., 1996. P. 571

t-219412vidutinis

Daukantas nutraukė santykius su Narbutu, nusivylęs jo elgesiu ir negavęs atsiųsto Herbyno.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 12

Nusivylęs T. Narbutu ir negavęs jam nusiųsto „Herbyno“, S. Daukantas nutraukė su juo santykius.