Santrauka
Narimantas ir Traidenis nusprendė išvyti lenkus iš jotvingių žemių ir atkurti ten senąsias lietuvių teises. 1281 metais išlikę jotvingiai, pamatę lietuvių kariuomenę, atsimetė nuo lenkų ir prisidėjo prie lietuvių.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Dalyviai ir vaidmenys
Nenurodyta
Eiga
Nenurodyta
Rezultatas
Nenurodyta
Teiginiai
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Narimantas ir Traidenis nusprendė išvyti lenkus iš jotvingių žemių ir atkurti ten senąsias lietuvių teises.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Štai dabar Narimantas su Traideniu pirmą kartą susirūpino šiomis žemėmis, nutarę ne L ietu via i atsiim a ki- išpuoliais priešą niokoti, bet ta d o s len k ų u žg ro b tą išvyti lenkus ir vėl ten at- jo tv in g ių šalį kurti senąsias lietuvių teises. Įvesta į šį kraštą kariuomenė beveik neturėjo ką veikti. Išlikę jotvingiai, iš seno ne kęsdami lenkų, patys nuo jų atsimetė: vos tik pamatė lietuvių kariuomenę, jie at- 1281 m e ta i sižadėjo krikščionių tikėjimo bei lenkų ir prisidėjo prie lietuvių.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|
Santrauka: 1281 metais išlikę jotvingiai, pamatę lietuvių kariuomenę, atsimetė nuo lenkų ir prisidėjo prie lietuvių.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Išlikę jotvingiai, iš seno ne kęsdami lenkų, patys nuo jų atsimetė: vos tik pamatė lietuvių kariuomenę, jie at- 1281 m e ta i sižadėjo krikščionių tikėjimo bei lenkų ir prisidėjo prie lietuvių. Vėliau, po netikėto puolimo užėmus lenkų bei mozūrų naująsias gyvenvietes, visas kraštas bemat pa teko į lietuvių rankas, o patogiose, arčiau priešo esan čiose vietose buvo įkurdintos įgulos; Bebro pakrantėje Traidenis įkūrė naują Raigardo sodybvietę, norėdamas, kad ši pilis gintų gyventojus nuo netolimų mozūrų bei prūsų. Atsidėkodamas už šį L ietu via i p a sta to Po- ryžtingą žygį, Narimantas vi le k s ijo įe R aigardą są kraštą atidavė Traideniui.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|