Santrauka
Apie rugpjūčio pradžią didelė kryžiuočių kariuomenė įsiveržė į Medininkų valsčių ir buvo visiškai sutriuškinta pasalose. Po pralaimėjimo kryžiuočiai traukėsi iš priešo šalies, bet lietuviai iš anksto užtvėrė miškų takus. Kryžiuočiai su Prūsijos maršalu Henriku fon Plocke tankmėje buvo sunaikinti arba pateko į nelaisvę.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Dalyviai ir vaidmenys
Nenurodyta
Eiga
Nenurodyta
Rezultatas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia | ||
|---|---|---|---|---|
t-001 Apie rugpjūčio pradžią didelė kryžiuočių kariuomenė įsiveržė į Medininkų valsčių ir buvo visiškai sutriuškinta pasalose.
| c-001 | |||
t-002 Po pralaimėjimo kryžiuočiai traukėsi iš priešo šalies, bet lietuviai iš anksto užtvėrė miškų takus.
| c-002 | |||
t-003 Kryžiuočiai su Prūsijos maršalu Henriku fon Plocke tankmėje buvo sunaikinti arba pateko į nelaisvę.
| c-003 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Apie rugpjūčio pradžią didelė kryžiuočių kariuomenė įsiveržė į Medininkų valsčių ir buvo visiškai sutriuškinta pasalose.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Po kelerių taikos metų prasidėjęs žiaurus karas vėl pareikalavo visokiausių aukų, bet baigė si ne mažesniu kryžiuočių pralaimėjimu. Apie rugpjūčio pirmąją didelė kryžiuočių ka riuomenė įsiveržė į Medinin kų valsčių, kur, paskleidę bū rius prinokusių javų naikinti, jie baudėsi įvilioti lie tuvius į atvirą mūšį; ta dingstimi niokotojai puldinėjo šen bei ten su neregėtu įžūlumu. Tačiau, nepaisydami atsargumo (šitaip paprastai elgiasi tokie drąsuoliai), buvo įvilioti į pasalas ir visiškai sutriuškinti.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|
Santrauka: Po pralaimėjimo kryžiuočiai traukėsi iš priešo šalies, bet lietuviai iš anksto užtvėrė miškų takus.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Kadangi šis pralaimėjimas palaužė kariuomenės jėgas, o sto vykloje sukėlė siaubą, kryžiuočiai turėjo trauktis iš priešų šalies. Lietuviai, nujautę, jog priešas šitaip ir elgsis, iš anksto slaptai apstojo miškuose takus, visur prikirtą ir privertę medžių, kad priešas niekur negalėtų pasprukti. Visi kryžiuočiai su vadu Henriku fon Ploc- ke, Prūsijos maršalu, buvo šioje tankmėje arba su naikinti, arba pakliuvo į nelaisvę.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|
Santrauka: Kryžiuočiai su Prūsijos maršalu Henriku fon Plocke tankmėje buvo sunaikinti arba pateko į nelaisvę.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Visi kryžiuočiai su vadu Henriku fon Ploc- ke, Prūsijos maršalu, buvo šioje tankmėje arba su naikinti, arba pakliuvo į nelaisvę. Gediminas, norėda mas, kad kariuomenė, prisikentusi visokio vargo per karą su kryžiuočiais, atgautų narsą prisiplėšusi naujo grobio, apie rugsėjo vidurį patraukė į Mazoviją ir Dobrynę; jis nusiaubė ir vieną, ir kitą žemę; kadangi niekur nesirodė priešas, parvedė be kovos savo ka riuomenę, prisiplėšusią grobio, į tėvynę. Po to ordino magistro Karolio fon Tryro L ietu via i n io k o ja M a- pastangomis buvo sudarytos z o v iją ir D o b ry n ę paliaubos dvejiems metams: gal šis norėjo, kad ilgainiui aprimtų lietuvių dvasia, kurią kėlė pastovi sėkmė (mat geriausias būdas užbaigti tai, kam užsimota,— tęsti sėk mingus žygius), o gal dėl to, kad tuo metu pats ren gėsi visomis jėgomis kovoti su lenkais dėl Pomerani- m
Puslapis 197
jos.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|