Santrauka
Kryžiuočiai užpuolė Dobrynę, ją užėmė ir sudegino, išžudė įgulą bei nukovė seniūną Plominskį. Karalius, labiau troškęs taikos nei karo, sutiko su kryžiuočiais sudaryti paliaubas iki kitų metų birželio.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Dalyviai ir vaidmenys
Nenurodyta
Eiga
Nenurodyta
Rezultatas
Nenurodyta
Teiginiai
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Kryžiuočiai užpuolė Dobrynę, ją užėmė ir sudegino, išžudė įgulą bei nukovė seniūną Plominskį.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Kai pasiuntinys išvyko, jis Įsiv e ržia į D o b ry n ę ir nedelsdamas įsakė pulkams ją u žim a traukti į Lenkiją. Užpuolęs Dobrynę užėmė ją ir sudegi no, išžudė visą įgulą ir nukovė seniūną Plominskį. Žiau riai nusiaubė Lipną ir Ripiną. Kai pasidavė Bobrovnikai ir buvo išduotas Bidgoščius, po aštuonių dienų apsup ties užėmė Zlotoriją.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|
Santrauka: Karalius, labiau troškęs taikos nei karo, sutiko su kryžiuočiais sudaryti paliaubas iki kitų metų birželio.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Tą rude nį jie būtų buvę galutinai su triuškinti, jeigu čekų karaliaus pasiuntiniai nebūtų su stabdę sėkmingo kariuomenės žygio. Kadangi karalius labiau troško taikos nei karo, kryžiuočiai, pasirodžius taikos prošvaistėms, be didelio vargo pasiekė, kad jis, išleidęs iš rankų progą sėkmingai užbaigti karą, sutiko sudaryti paliaubas, kurios turėjo trukti ligi kitų metų birželio. Kol dar žinia apie šį susitarimą nebuvo pasie kusi Lietuvos, kunigaikštis Žygimantas Kaributaitis, staiga įsiveržęs į Prūsiją, užėmė tris miestus su tvirto vėmis ir nuniokojo aplinkines žemes.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|