Grupė

Vilniaus magistratas

17 teiginių17 įrašų2 ryšiai

Vilniaus magistratas buvo Vilniaus miesto savivaldos institucija, ginusi miesto teises ir atstovavusi jo interesams. XVI amžiuje magistratas įgijo teisę siųsti du arba tris patarėjus į didžiuosius Karalystėje ar Lietuvoje vykstančius seimus, kur jie turėjo rūpintis miesto gerove ir reikmėmis. Žygimanto Augusto privilegija magistrato raštininkų namus ir butus atleido nuo nakvynės bei apsistojimo prievolės, taip pat nustatė miesto antspaudo naudojimą viešiesiems reikalams. Magistratas disponavo kai kuriais mūriniais namais, kurių pajamos buvo skiriamos Dievo koplyčios poreikiams. Jo teisinę padėtį rodo ir 1654 m. liepos 4 d. įvykdytas sprendimas byloje dėl patronato teisių, patenkinęs magistrato ieškinį; tuo pat metu miesto atstovai ginčijosi su vaitu dėl Magdeburgo teisės ir privilegijų laikymosi.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

VilniusAntspaudaiVilniaus magistratas

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
Sudėtis
  • Vilniaus magistratą sudarė burmistrai, miesto tarybos nariai, šuolininkai ir magistrato raštininkai.
  • XVI a. privilegijoje išvardytos Vilniaus magistrato pareigybės; šaltinis taip pat mini vaitą atskirai.
StruktūraŠaltinių nesutarimas
  • Magistratas turėjo tarėjus, kurie kartu su ponais sprendė duonos dydžio, svorio ir kitus geros miesto tvarkos klausimus.
  • Magistratas veikė per savo valdytojus, kurie disponavo koplyčiai priklausančiais mūriniais namais.
  • Karaliaus nurodymas dėl miesto gyventojų, priklausančių įvairiems ponams; taikoma Vilniaus tarėjams.
  • Šaltinis aprašo mūrinių namų valdymą ir pajamų skyrimą koplyčios poreikiams.
TikslaiŠaltinių nesutarimas
  • Magistrato pasiųsti patarėjai turėjo tartis dėl Vilniaus miesto gerovės ir reikmių.
  • Magistratas buvo įtrauktas į susitarimus, kuriais siekta geros miesto tvarkos ir to, kad priimtų sprendimų laikytųsi miesto valdinių gyventojai.
  • 1560 m. ir vėlesnių laikotarpių politinio atstovavimo aprašymas.
  • Karaliaus nurodymas Vilniaus tarėjams periodiškai tartis su ponais dėl miesto tvarkos.
VeiklaŠaltinių nesutarimas
  • Magistratas valdė Švč. Trejybės prieglaudos pajamas.
  • Magistratas disponavo koplyčiai skirtais mūriniais namais ir jų pajamomis tenkino koplyčios poreikius.
  • Magistratas stojo į teismą su Šv. Jono bažnyčia dėl ankstesnių potvarkių.
  • Magistratas pateikė ieškinį byloje dėl patronato teisių, o 1654 m. liepos 4 d. sprendimas jo ieškinį patenkino.
  • Magistratas galėjo siųsti du arba tris patarėjus į didžiuosius seimus Karalystėje arba Lietuvoje.
  • Magistratas išdavė privilegijos ištrauką iš savo ir Vilniaus miesto knygos ribų komisijos teismui.
  • 1545 m. gegužės 4 d. karaliaus įsakymu prieglaudos pajamų valdymas buvo patikėtas Vilniaus magistratui.
  • Šaltinyje aprašoma ankstesnė ir šaltinio autoriaus laikotarpio padėtis; veikta per magistrato valdytojus.
  • 1667 m. balandžio 4 d.; šaltinis karaliaus sprendimu magistrato pretenzijas įvardija kaip neteisingas.
  • 1654 m. byla dėl Vilniaus kapitulos patronato teisių; autoriaus pasakojime nurodytas galutinis sprendimo rezultatas.
  • Karaliaus suteikta teisė; pasiųstieji patarėjai atstovavo miesto gerovei ir reikmėms.
  • 1786 m. rugpjūčio 19 d.; ištrauka išduota teisme reikalaujančiai pusei.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-012aukstas

1536 m. nauji Vilniaus miesto įstatymai patvirtino, kad Vilniaus magistrato paskirtis buvo valdyti miestą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

1536 metų rugsėjo 9 dieną, lankydamasis Vilniuje, jis įsakė, pritariant karalienei Bonai, paskelbti naujus miesto įstatymus. Jais patvirtinama, kad magistrato paskirtis - valdyti miestą. Jį turi sudaryti du burmistrai (Proconsul) su metiniu atlyginimu po 20 kapų grašių ir keturi miesto tarybos nariai (consul) su 10 kapų atlyginimu, po lygiai katalikų ir stačiatikių tikėjimo. Be to, keturi valdytojai: du skiriami tarybos, o du bendruomenės, jų pareiga - sumuoti miesto pajamas bei išlaidas ir kasmet pateikti ataskaitą.
t-001vidutinis

Vilniaus magistratas viešai iš didžiojo kunigaikščio rankų priėmė Magdeburgo teisių atnaujinimo ir patvirtinimo privilegijas.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Vėliau, po keturių dienų, Vilnius gavo jau užmirštų miesto Magdeburgo 17 Apie tai didžiajam magistrui praneša komtūras iš Lealio, iš Rygos, laiške, datuotame 1432 metų rugpjūčio 19 d. Ind. Cod. Hist. Dipl. Livon., I, Nr. 1330. 18 Kryžiuočių knechtas Hansas Baigas 1432 metų rugsėjo 8 dieną iš Trakų rašo didžiajam magistrui, kad: „Žygimantas, naujas Lietuvos didysis kunigaikštis, visiems, turintiems iš tėvų paveldėto turto, suteikia garantijų pagal Magdeburgo teises, kaip ir tiems, kuriems seniau jo brolis Vytautas paskyrė dovanojimus, ir taip pelno miestiečių palankumą. Visi kalba: „O, koks mums maloningas yra mūsų valdovas, Švitrigaila to nedarė. Už mūsų Žygimantą esame pasirengę numirti/' Kotzebue Switrig., p . 8 6 . 217 ## Puslapis 234 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS teisių atnaujinimą ir patvirtinimą dviem privilegijomis lotynų ir rusų kalbomis - katalikų ir stačiatikių tikėjimo gyventojams. Jas magistratas priėmė viešai iš didžiojo kunigaikščio rankų19.
t-002vidutinis

1524 m. karalius priekaištavo Vilniaus magistratui dėl nesutarimų su bendruomene ir nubaudė jį šimto kapų grašių bauda.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Raštininkas Mikola Panašiai 1524 metais, kaip patvirtina ta pati Lietuvos Metrika, XVI, 80, karalius priekaištavo Vilniaus magistratui: Kad nesutaria su bendruomene. Kad neišperka iš Vilniaus vaivados privilegijos už bendrus pinigus. Kad neturi gaisrui gesinti odinių kibirų, kirvių ir kablių. Kad trukdo skųstis karaliui. Už visa tai karalius baudžia šimto kapų grašių bauda.
t-003vidutinis

1632 m. Vilniaus gyventojas Parulis įkeitė mūrinį namą Vilniaus magistratui ir nurodė palūkanas mokėti Švč. Trejybės špitolei.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

1632. Prieš tai kažkoks Parulis, Vilniaus gyventojas, savo mūrinį namą įkeitė Vilniaus magistratui už tam tikrą sumą, įpareigodamas, kad magistratas procentus, nuo sumos už tą mūrinį namą gaunamus, mokėtų Švč. Trejybės špitolei.
t-004vidutinis

Vilniaus tarėjams buvo nurodyta su ponais tartis dėl duonos dydžio, svorio ir kitų miesto tvarkos dalykų.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Ir todėl patiems ar jų tarnams smurtu bet ką iš kapitulos valdinių namų imti nebuvo leista ir neleidžiama. Tačiau, kad dėl Vilniaus miesto gyventojų, priklausančių visokiems ponams, įvairumo, nekiltų per didelė suirutė ir netvarka pačiame mieste, norime, kad mūsų Vilniaus tarėjai po kiek laiko su visais ponais, turinčiais Vilniaus mieste ir už jo ribų valdinių, kartu susirinktų ir tiek dėl duonos dydžio bei svorio, tiek dėl kitų dalykų, nuo kurių priklauso gera tvarka, bendrai susitartų ir visi kartu, ir kiekvienas atskirai pasirūpintų, kad to, kas bendru sutarimu buvo nutarta, jų valdiniai laikytųsi. Taip antradieniais ir penktadieniais, be jokio kito rašto ir neprieštaraujant regulai, yra leidžiama kapitulos valdiniams, taip pat 383 ## Puslapis 400 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS feriis, absque praescripto, et regula liceat, permissumque sit subditis Capituli, etiam de Villis eorum, panes in Civitatem Vilnensem ducere, et vendere, alijs diebus pro Civibus duntaxat liberis manentibus, juribus et privilegijs Civitati Vilnen.
t-005vidutinis

1545 m. gegužės 4 d. įsakymu Švč. Trejybės prieglaudos pajamų valdymas buvo patikėtas Vilniaus magistratui.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Pirmiausia karaliaus dėmesį patraukė Švč. Trejybės prieglauda (špitolė), mieste garsi savo labdaringa veikla. 1545 metų gegužės 4 dieną išleistu įsakymu, prieglaudos pajamų valdymas buvo patikėtas Vilniaus magistratui; Jonui Hozijui pasitraukus iš šių pareigų, vyriausiojo jos globėjo titulą nuo vyskupo karalius perkėlė sau.
t-006vidutinis

1786 m. rugpjūčio 19 d. iš Vilniaus magistrato ir miesto knygos buvo išduota privilegijos ištrauka ribų komisijos teismui.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Karalius ŽYGIMANTAS Prikabintas LDK antspaudas Šios privilegijos ištrauka iš garbingojo magistrato ir Vilniaus miesto knygos, vykstant ribų komisijos teismams tarp jo did. pono Goreckio, Lydos pav. iždininko, ir garb. Vilniaus miesto iš LDK asesorių, paskirtų gerb. Vilniaus magistrato, išrašyta teisme reikalaujančiai pusei 1786 metų rugpjūčio 19 dieną, išduota su Kauno pav. pakamario tarnybiniu antspaudu.
Visi teiginiai ir įrodymai (17 teiginiai, 17 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

turėjo priklausinį:
valdė miestą:

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)—1717