Lietuvos istorijos žinių lobynas
Grupė
6 teiginiai7 įrašai5 ryšiai
Vikipedijos įžanga
Tautų Sąjunga (pranc. Société des Nations, angl. League of Nations, liet. vadinta ir Tautų Lyga) – tarpvyriausybinė organizacija, įkurta pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, Paryžiaus taikos konferencijoje su būstine Ženevoje (Šveicarija). Faktiškai veikė 1919–1939 m., tapo Jungtinių Tautų pirmtake. Tautų Sąjunga buvo pirmoji nuolatinė tarpvyriausybinė organizacija, kurios pagrindinis tikslas buvo išlaikyti pasaulyje taiką.
Šaltinis: Vikipedija
Pagal publikuotus šaltinius
Tautų Sąjunga buvo svarbiausias tarptautinis forumas, kuriame Lietuvos delegacija Lietuvos vardu siekė valstybės pripažinimo ir narystės šioje bendrijoje. 1921 m. rugsėjo 22 d. Lietuva buvo priimta į Tautų Sąjungą, nors didžiosios Vakarų valstybės tuo metu dar negarantuodavo jos pripažinimo de jure. Organizacija taip pat dalyvavo sprendžiant Lietuvos ir Lenkijos santykius: 1921 m. vasarą Taryba priėmė rezoliuciją, pritariančią Himanso planui, numačiusiam glaudesnį abiejų šalių bendradarbiavimą. Vėliau Tautų Sąjunga panaikino tarp Lietuvos ir Lenkijos buvusią neutralią zoną, o 1923 m. Ambasadorių konferencijos sprendimas sustiprino Lenkijos valdžios Vilniuje tarptautinį pripažinimą.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Sudėtis |
|
| |
| Struktūra |
|
| |
| VeiklaŠaltinių nesutarimas |
|
|
|
Patikrinti teiginiai
1921 m. rugsėjo 22 d. Lietuva buvo priimta į Tautų Sąjungą, nors didžiosios Vakarų valstybės dar negarantavo Lietuvos pripažinimo de jure.
1921 m. rugsėjo 22 d. Lietuva buvo priimta į Tautų Sąjungą, nors didžiosios Vakarų valstybės dar negarantavo Lietuvos pripažinimo de jure.
Lietuvos delegacija siekė, kad Lietuva būtų priimta į Tautų Sąjungos bendriją.
Memorandumais, straipsniais, pasisakymais komisijose delegacija kreipė dėmesį į Lietuvos valstybės pripažinimo problemą – pirmą kartą Lietuvos delegacija tarėsi ne su kitais lietuviais, o Lietuvos vardu veikė svarbiausiame tarptautiniame forume, kurdama sąlygas nepriklausomybei. Delegacija buvo instruktuota diskusijose dėl sienų remtis etnografiniu principu darant būtiniausias ekonomines korektyvas, gauti išėjimą į jūrą per Klaipėdą arba Liepoją, pabrėžti, kad Lietuvos sostinė yra Vilnius ir pasiekti, kad Lietuva būtų priimta į Tautų Sąjungos bendriją. Delegacija įrodinėjo, kad Lietuva nenori priklausyti nei Lenkijai, nei Rusijai, kad yra istorinė valstybė, ieškojo draugų ir sąjungininkų, tarėsi su estais ir latviais, lenkais, bandė brėžti savo sienas įtraukdama ir Suvalkų trikampį, dirbo informacinį propagandinį darbą.
1921 m. vasarą Tautų Sąjungos Taryba priėmė rezoliuciją, pritariančią Himanso planui.
Lietuva ir Lenkija turėjo koordinuoti užsienio politiką ir sudaryti karinę ir ekonominę konvencijas. Abi šalys sutarė priimti tą planą kaip „bazę diskusijom“. 1921 m. vasarą Tautų Sąjungos Taryba priėmė rezoliuciją, pritariančią Himanso planui.
1921 m. rugsėjo 20 d. Tautų Sąjungos taryba priėmė rezoliuciją, kurioje Hymanso pasiūlyta Lietuvos ir Lenkijos sutartis paskelbta galutiniu projektu, o ne diskusijų pagrindu.
Šaltinis: Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija
rugsėjo 20 d. Tautų Sąjungos taryba buvo priėmusi rezoliuciją – Hymanso pasiūlyta Lietuvos ir Lenkijos sutartis yra galutinis sutarties projektas, o ne pagrindas diskusijoms. Tai rei
Tautų Sąjunga panaikino tarp Lietuvos ir Lenkijos neutralią zoną.
Šaltinis: Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija
Tautų Sąjunga savo ruožtu panaikino tarp Lietuvos ir Lenkijos neutralią zoną, o Ambasadorių konferencija 1923 m. kovo 15 d. pripažino Lenkijos rytines sienas, vadinasi, ir Vilnių – Lenkijai.
Įsileidusi sovietų bazes Lietuva prarado viltis būti išrinkta į Tautų Sąjungos Tarybą.
Lietuva ir Lenkija turėjo koordinuoti užsienio politiką ir sudaryti karinę ir ekonominę konvencijas. Abi šalys sutarė priimti tą planą kaip „bazę diskusijom“. 1921 m. vasarą Tautų Sąjungos Taryba priėmė rezoliuciją, pritariančią Himanso planui.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.) | — | 4 | 5 |
| Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija | — | 2 | 2 |