Šubravcų draugija buvo Vilniuje veikusi švietėjiška kultūrinė draugija, kuriai priklausė universiteto elitas, profesoriai ir įtakingi miesto gyventojai. Jos nariai naudojo senovės lietuvių dievybių vardus, kodekse formulavo savitas elgesio normas, o leidžiamas laikraštis `Wiadomości brukowe` išgarsino draugiją už Lietuvos ribų.
Legaliai veikė įvai\nrios filantropinės organizacijos ir susivienijimai, kurių nariai ap\ntardavo visuomenės būklę, tardavosi dėl konkrečių ir tik per\nspektyvoje numatomų įgyvendinti tikslų. Ypač pagarsėjo \nVilniuje veikusi šubravcų (nenaudėlių) draugija, kuriai priklausė \nuniversiteto elitas - profesoriai, žymūs ir įtakingi miesto gy\nventojai. Išstudijavę Jano Lasickio knygą Apie žemaičių, kitų sar\nmatą bei netikrų krikščionių dievus, draugijos nariai pasivadino \nsenovės lietuvių dievybių vardais: Jokūbas Šimkevičius - Per\nkūnu, Kazimieras Kontrimas - Poklumi, Janas Chodzka - Vaiž\ngantu, Juozapas Zavadskis - Svaistiku, M. Balinskis - Aušla- \nviu.
Legaliai veikė įvai\nrios filantropinės organizacijos ir susivienijimai, kurių nariai ap\ntardavo visuomenės būklę, tardavosi dėl konkrečių ir tik per\nspektyvoje numatomų įgyvendinti tikslų. Ypač pagarsėjo \nVilniuje veikusi šubravcų (nenaudėlių) draugija, kuriai priklausė \nuniversiteto elitas - profesoriai, žymūs ir įtakingi miesto gy\nventojai. Išstudijavę Jano Lasickio knygą Apie žemaičių, kitų sar\nmatą bei netikrų krikščionių dievus, draugijos nariai pasivadino \nsenovės lietuvių dievybių vardais: Jokūbas Šimkevičius - Per\nkūnu, Kazimieras Kontrimas - Poklumi, Janas Chodzka - Vaiž\ngantu, Juozapas Zavadskis - Svaistiku, M. Balinskis - Aušla- \nviu.
Šubravcų draugijos kodekse suformuluotos narių elgesio \nir veiklos normos griežtai skyrėsi nuo įprastų aukštuomenės nor\nmų. Girtavimo, azartinių žaidimų smerkimas, kova prieš asme\nnines bei visuomenines ydas rodė ryškų šios organizacijos švie\ntėjiškos veiklos pobūdį. Pavyzdžiui, XII šubravcų kodekso \nstraipsnis reikalavo, kad draugijos narys kauptų nuosavą bib\nlioteką, kurioje būtinai turi būti visuotinės istorijos ir geografi\njos veikalų; tai rodo esminius švietėjiško ugdymo bruožus - vi\nsuotinumą ir universalumą3.
Šubravcų tradicijų tęsėju sumanytame leidinyje „Wizerunki i Roztrząsania Naukowe“ rašė buvę Vilniaus universiteto profesoriai, mokslininkai ir literatai.
„Wizerunki i Roz trząsania Naukowe“ puslapiuose anonimiškumas buvo įpras tas reiškinys. Šio leidinio, kuris buvo sumanytas kaip šubravcų tradicijų tęsėjas, autoriai buvo aštuoniolika buvusių Vilniaus universiteto profesorių, aštuoni su šia įstaiga nesusiję moksli ninkai ir devyniolika literatų, kurių dauguma buvo to univer siteto absolventai. Sunku tarp jų būtų pažinti recenzijos auto rių.
„Wizerunki i Roztrząsania Naukowe“ buvo sumanytas kaip šubravcų tradicijų tęsėjas, o leidinyje rašė 18 buvusių Vilniaus universiteto profesorių, 8 kiti mokslininkai ir 19 literatų.
Sunku identifikuoti ir recenzijos autorių. ,,Wizerunki i\nRoztrząsania Naukowe“ puslapiuose anonimiškumas buvo\nįprastas reiškinys. Šio leidinio, kuris buvo sumanytas kaip\nšubravcų tradicijų tęsėjas, autoriai buvo aštuoniolika\nbuvusių Vilniaus universiteto profesorių, astuoni su šia\nįstaiga nesusiję mokslininkai ir devyniolika literatų, kurių\ndauguma buvo to universiteto absolventai.
Draugijos narių leidžiamas \nhumoristinis laikraštis Wiadomości brukowe (Grindinio žinios), \nkuriame aktyviai bendradarbiavo ir M. Balinskis, tęsė XVIII a. \nAnglijoje leidžiamo žurnalo Spectator tradicijas. Satyriniai kil\nmingųjų kasdienio gyvenimo vaizdai, negailestinga baudžia\nvos kritika, atviras šaipymasis iš obskurantizmo ir tradiciona\nlizmo išgarsino draugiją net už Lietuvos ribų.