grupe

Skandinavai

20 teiginiai21 įrašai1 struktūruoti ryšiai

Apžvalga

Santrauka

Skandinavai, būdami energingiausi iš šiaurės Europos tautų, turėjo nuolatinį upių susisiekimą su Bizantija.

Patikrinti teiginiai

Svarbiausi faktai

t-002vidutinis

Narbutas mano, kad lietuvių ir skandinavų mitologijų panašumą ryškino skandinavų perimti graikų elementai.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Kadangi ir šioje yra nemažai pasi­ savinta iš graikų, todėl mūsų ir skandinavų mitologijos pana- šybė pasirodo esanti dar ryškesnė. Bet jos principai visiškai nutolsta nuo graikų, todėl mes negalime tikėti tomis nuomo­ nėmis; negalima net manyti, kad senovės graikų tikyba būtų patekusi į Lietuvą per tarpininkus gotus, nes skandinavų įtaka mūsų kraštui buvo senesnė nei krašto pažintis su romėnais. O kai lietuvių tikėjimas ėmė kilti į romėnų lygį, gotai jau buvo krikščionys, herulų priešai, ir niokojo kitas lietuvių gentis, gy­ venusias Baltijos kraštuose; tad jie būtų visai lietuvių tautai primetę ne romėnų stabmeldystę, išguitą iš vyriausių Italijos miestų bei provincijų, o krikščionybę arba šiaurės asų religiją, jeigu lietuviai nuo seno nebūtų turėję savo pačių išsiugdytos religijos, kurią gana veiksmingai formavo graikų mitologija.
t-003vidutinis

Narbutas rašo, kad skandinavai Frėjos kelione aiškino jos žinomumą ir garbinimą įvairiuose kraštuose.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Labai sukrės­\nta šio nutikimo, deivė klaidžiojo visur, ieškodama neištikimo\nvyro; gailios ašaros, kurias ji išliejo, virto gryno aukso lašais.\nSkandinavai taip pat manė, kad dėl tos kelionės deivė Frėja\ntapo žinoma įvairiuose kraštuose ir buvo garbinama įvairių\ntautų. Beveik tokį patį, kaip užrašytasis Edoje, pasakojimą ap­\ntinkame mūsų kaimiečių padavimuose.
t-004vidutinis

Narbutas rašo, kad skandinavams koboliai buvo įkyrios ir irzlios mitinės būtybės, su kuriomis buvo galima kovoti ir jas užmušti.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Vietiniai kaimiečiai dar nepaliauja tikėję, kad esama žmo­ nių, susidėjusių su koboliais, kurie jiems slapčia neša dovanų w Skandinavams tai buvo mitinės būtybės, tačiau įkyrios ir ir­ zlios; su jomis buvo galima kovoti ir jas užmušti. Jos turėjo savo sei­ mą ir karalienę, vardu Huldą, kuri turėjo dvi dukteris - Tergerdą (Thergerd) ir Irpą (Yrpo). Jos statė šventyklą Odino garbei, gyveno miškuose ir Siaurės šalyse (Islandų saga, pavadinta Huldasaga).
t-005vidutinis

Narbutas perteikia Prūsijos kronikininkų nuomonę, kad lietuviai paskutines penkias dievaičių rūšis perėmė iš skandinavų.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Šie dievaičiai atitinka Antikos Paną.\nPrūsijos kronikininkų, besivadovaujančių Olafo Didžiojo\n„Istorija“ , manymu, paskutines penkias dievaičių rūšis lietu­\nviai perėmę iš skandinavų.\n30 Stenden Lettische Grammatik.
t-006vidutinis

Narbutas primena, kad skandinavų mitologijoje Išminties šaltinį valdo Mimiras, o Igdrasilis jame maitina vieną savo šaknį.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Pamenu, jog skandinavų mitologijoje yra Iš­ minties šaltinis, kuriame uosis Igdrasilis (arba Idrasibas) maiti­ na vieną savo šaknį. Ežerą valdo išminčių išminčius Mimiras. Kai Odinas panorėjo atsigerti iš to šaltinio, tai turėjo už tai ati­ duoti vieną savo akį.
Visi teiginiai ir įrodymai (20 teiginiai, 21 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Kariavo prieš:

Provenansas

Šaltiniai ir tolesnis skaitymas