Grupė

Skandinavai

25 teiginiai33 įrašai11 ryšių

Vikipedijos įžanga

Skandinavai – šiaurės Europos tautos.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Skandinavai – Šiaurės Europos tautų grupė, šaltiniuose siejama su senais prekybos keliais, užkariavimais ir savita mitologija. Teigiama, kad jie nuolat susisiekdavo su Bizantija upėmis, o svarbiausi keliai vedė Dauguva ir Dniepru; kitu maršrutu iš Baltijos jūros buvo pasiekiami Nevos upė ir Ladogos ežeras, iš kur prekės keliaudavo Volgos, Dono bei Dniepro kryptimis. Narbutas skandinavų užkariavimus lietuvių žemėse apibūdino kaip labai senus ir didelius, tačiau kitas jo teiginys apie pajūrio Lietuvos užkariavimą pateikiamas kaip būsimo pasakojimo išvada. Skandinavų mitologijos detalėse minimas Mimiras, valdantis Išminties šaltinį, o Igdrasilis maitina jame vieną savo šaknį; taip pat aprašomos kobolių būtybės, Odino kultas ir Frėja, siejama su meile, laisve bei kova.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

KuršiaiPrūsaiVariagai (normanai)Baltijos jūraBizantijaKijevasLietuvaTrakaiVilniusSkandinavai

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
VeiklaŠaltinių nesutarimas
  • Plėšikavo.
  • Turėjo nuolatinį upių susisiekimą su Bizantija.
  • Nuo VI amžiaus vykdė didelį antplūdį į jūros pakrantes nuo Nemuno iki Dauguvos žiočių.
  • Prekiavo gintaru ir buvo užėmę visas Baltijos pakrantes.
  • Galėjo pasiekti Pailmenės slavus per Baltijos jūrą, Nevą ir Ladogos ežerą.
  • Vykdė užkariavimus lietuvių žemėse.
  • Užkariavo pajūrio Lietuvą ir Biarmiją.
  • Perėmė ir skleidė religinius papročius bei tikėjimus.
  • Žinojo pakirptuves.
  • Šaltinyje teigiama, kad vikingų epochoje skandinavai plėšikavo; tai autoriaus apibūdinimas.
  • A. Šapoka skandinavus apibūdina kaip energingiausius iš šiaurės Europos tautų ir nurodo jų nuolatinį upių susisiekimą su Bizantija.
  • Teodoras Narbutas šį antplūdį datuoja nuo VI amžiaus.
  • Teodoras Narbutas taip aprašo gotais, gitonais arba variagais vadinamus skandinavus; jis taip pat nurodo, kad tuo metu juos valdė Danijos karaliai.
  • Teodoras Narbutas tai pateikia kaip prielaidą apie seniausius laikus, nurodydamas, kad kelio egzistavimą esą patvirtina išlikę pėdsakai.
  • Teodoras Narbutas šiuos užkariavimus vertina kaip labai senus ir didelius; tai autoriaus vertinimas.
  • Teodoras Narbutas tai pateikia kaip savo atsakymą ir nurodo, kad šios šalys dėl to galėjo turėti tarpusavio ryšių.
  • Šaltinyje teigiama, kad senovės lietuviai daug ką perėmė iš skandinavų, ypač religijos srityje; taip pat nurodoma, kad skandinavai iš dalies perėmė iš lietuvių tikėjimą ąžuolo šventumu.
  • Teiginys pateikiamas remiantis islandų sagų padavimais.
Struktūra
  • Buvo Danijos karalių valdoma tauta.
  • Teodoro Narbuto aprašyme tai taikoma skandinavams, vadinamiems gotais, gitonais arba variagais, paskutiniame amžiuje prieš Kristaus gimimą ir Kristaus eros pradžioje.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-013vidutinis

Skandinavai, būdami energingiausi iš šiaurės Europos tautų, turėjo nuolatinį upių susisiekimą su Bizantija.

Įrodymai (1)

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Tuo metu pasauly geriausiai klestėjo Bizantijos imperija: ji turėjo didžiuosius prekybos centrus ir buvo turtingiausia. Skandinavai, būdami energingiausi iš šiaurės Europos tautų, turėjo nuolatinį upių susisiekimą su Bizantija. Vienas iš jų svarbiųjų upių kelių į Bizantiją buvo Dauguva ir Dniepras (čia jiems tekdavo sausuma pereiti tiktai nedidelį tarpą, skiriantį tų upių aukštupius).
t-213785vidutinis

Gal senų seniausiais laikais skandinavai kitu keliu iš Baltijos jūros patekdavo į Nevo-s upę ir Ladogos ežerą, o iš ten — pas Pailmenės slavus, kurie iš Britanijos ir Es tijos atgabentas prekes sugebėdavo pergabenti į pietus Volgos, Dono ir Dnepro upėmis.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Beje, vėliau nustatyta, kad vietinės prekės niekad nebuvo gabenamos šia upe aukštyn, bet tik jūros link. 168 Gal senų seniausiais laikais skandinavai kitu keliu iš Baltijos jūros patekdavo į Nevo-s upę ir Ladogos ežerą, o iš ten — pas Pailmenės slavus, kurie iš Britanijos ir Estijos atgabentas prekes sugebėdavo pergabenti į pietus Volgos, Dono ir Dnepro upėmis. Nėra jokių prieštaravimų dėl šio kelio egzistavimo, atvirkščiai, yra išlikusių jo pėdsakų2.
t-006vidutinis

Narbutas primena, kad skandinavų mitologijoje Išminties šaltinį valdo Mimiras, o Igdrasilis jame maitina vieną savo šaknį.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Pamenu, jog skandinavų mitologijoje yra Išminties šaltinis, kuriame uosis Igdrasilis (arba Idrasibas) maitina vieną savo šaknį. Ežerą valdo išminčių išminčius Mimiras. Kai Odinas panorėjo atsigerti iš to šaltinio, tai turėjo už tai atiduoti vieną savo akį.
t-012vidutinis

Narbutas skandinavų užkariavimus lietuvių žemėse apibūdino kaip labai senus ir didelius.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Istorikas, rašęs jau praėjus šio Kauno įkūrėjo amžiui, neįsigilinęs į istorines detales, galėjo vadinti jam žinomais vardais šią ir anksčiau minėtas žemes pagal jų padėtį; tačiau Protono III amžiuje tų pavadinimų dar nebuvo1. Taip pat skandinavų užkariavimai lietuvių žemėse buvo labai seni ir dideli. Tai patvirtina Nestoro pateiktos žinios, kad skandinavams priklausė daug kraštų ir tautų2.
t-215032vidutinis

Padavimai, išlikę Šiaurės tautų sagose, visada pasakoja apie skandinavų protėvių atvy kimą iš Skitijos pusės Odinui vadovaujant; tai patvirtina skandinavų giminės bruožai, panašūs į skitų.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Į tai atsižvelgus, nesunku padaryti prielaidą, jog tam tikri žmonės iš Šiaurės Azijos, patraukę iš pietesnių šios pasaulio dalies kraštų beveik poliarinio rato link, eidami iš rytų j vakarus, galėjo per Lapiją patekti į Skandinaviją arba i Švediją ir Norvegiją. Padavimai, išlikę Šiaurės tautų sagose, visada pasakoja apie skandinavų protėvių atvykimą iš Skitijos pusės Odinui vadovaujant; tai patvirtina skandinavų giminės bruožai, panašūs į skitų. Iš tiesų tik taip galima įspėti mįslę didžios senovinės Šiaurės Europos tautos, kuri tolimiausioje senovėje vadinama hiperborėjų, o vėliau skandinavų, giminingų keltams, vardu, nes ir šie kilę iš skitų lizdo.
t-017vidutinis

Atsakymas trumpas: pajūrio Lietuva, kaip ir Biarmija, buvo užkariauta skandinavų - tai patvirtins tolesnis šios istorijos tę sinys, - todėl tos šalys galėjo turėti tarpusavio ryšių, - taigi ir auksas, ir menininkai, ir naudingieji mokslai buvo bendri abiem.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Iškyla kitas klausimas: kaip šis raidynas pateko į Žemaitiją? Atsakymas trumpas: pajūrio Lietuva, kaip ir Biarmija, buvo užkariauta skandinavų - tai patvirtins tolesnis šios istorijos tęsinys, - todėl tos šalys galėjo turėti tarpusavio ryšių, - taigi ir auksas, ir menininkai, ir naudingieji mokslai buvo bendri abiem kraštams. Apie šio lobio suradimą Švėkšnos klebono kunigo kanauninko Juozapo Januškevičiaus sode buvo žinoma visiems to krašto gyventojams.
t-004vidutinis

Narbutas rašo, kad skandinavams koboliai buvo įkyrios ir irzlios mitinės būtybės, su kuriomis buvo galima kovoti ir jas užmušti.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Vietiniai kaimiečiai dar nepaliauja tikėję, kad esama žmonių, susidėjusių su koboliais, kurie jiems slapčia neša dovanų w Skandinavams tai buvo mitinės būtybės, tačiau įkyrios ir irzlios; su jomis buvo galima kovoti ir jas užmušti. Jos turėjo savo seimą ir karalienę, vardu Huldą, kuri turėjo dvi dukteris - Tergerdą (Thergerd) ir Irpą (Yrpo). Jos statė šventyklą Odino garbei, gyveno miškuose ir Siaurės šalyse (Islandų saga, pavadinta Huldasaga).
Visi teiginiai ir įrodymai (25 teiginiai, 33 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

kariavo prieš:
prekiavo su:
gyveno:
turėjo priklausinį:
Kuršiai kariavo prieš ←:

Šaltinių sąrašas