Grupė

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis

23 teiginiai20 įrašų4 ryšiai

Vikipedijos įžanga

Sąjūdis (arba Lietuvos sąjūdis, 1988–1990 m. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis) – visuomeninis judėjimas, siekęs Lietuvos valstybingumo atkūrimo ir sėkmingai jį įgyvendinęs 1990 m.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis buvo tautinis Lietuvos judėjimas, tapęs pagrindine nepriklausomybę atkūrusia jėga. Jo iniciatyvinė grupė įsteigta 1988 m. birželio 3 d. Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos salėje, lietuvių inteligentų pastangomis. Pradiniame etape Sąjūdis buvo susijęs su gorbačiovine perestroika, tačiau jį su ankstesniais pasipriešinimo etapais jungė laisvos Lietuvos siekis. Sąjūdis sparčiai augo: 1988 m. spalio pabaigoje 1 200 Lietuvoje įregistruotų grupių vienijo 300 000 narių, o jo akcijose galėjo dalyvauti visi gyventojai. 1990 m. pradžioje, per Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos rinkimų kampaniją, Sąjūdis buvo viena iš dviejų pagrindinių politinių jėgų ir rengėsi nepriklausomybę atkurti parlamentiniu būdu; jo idėjas anksčiau skleidė ir 1987–1989 m. vasaromis vykę jaunimo muzikos koncertų žygiai.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Šiaulių sąjūdininkų organizuotas piketas Briduose per Michailo Gorbačiovo vizitą, 1990 m. sausio 12 d.

[1990] · Žiūrėti galerijoje

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

Savybė	Aprašymas	Laikas / kontekstas	Šaltiniai
SudėtisŠaltinių nesutarimas	Pradinę Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinę grupę 1988 m. birželio 3 d. įsteigė lietuvių inteligentų būrys. 1988 m. spalio pabaigoje 1 200 Lietuvoje įregistruotų LPS grupių vienijo 300 000 narių; Sąjūdis buvo atviras visiems Lietuvos žmonėms, o jo akcijose galėjo dalyvauti visi Lietuvos gyventojai.	1988 m. birželio 3 d., Vilnius, Lietuvos mokslų akademijos salė; šaltinio autorių aprašymas. 1988 m. spalio pabaiga; šaltinio autorių aprašymas.	Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Struktūra	LPS sudarė visoje Lietuvoje besikuriančios iniciatyvinės grupės, kurios pripažino Sąjūdžio iniciatyvinės grupės lyderystę, nors ją rinko tik vilniečiai.	1988 m. liepa–rugsėjis; šaltinio autorių aprašymas.	Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
TikslaiŠaltinių nesutarimas	LPS Bendrojoje programoje pagrindiniu siekiu įvardytas socialistinės visuomenės persitvarkymas demokratijos ir humanizmo pagrindais, o tikslais – viešumas, demokratija, respublikos valstybinis ir ekonominis suverenitetas bei teisinė socialistinė valstybė. 1990 m. sausį–vasarį LPS ryžtingai ir atvirai skleidė nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo idėją ir rengėsi Lietuvos nepriklausomybę atkurti parlamentiniu būdu.	LPS suvažiavimo priimta Bendroji programa; šaltinio autorių aprašymas. Programoje taip pat siekta sudaryti įspūdį, kad LPS remia SSRS vadovybės pradėtas reformas. 1990 m. sausio–vasario rinkimų į Lietuvos SSR Aukščiausiąją Tarybą kampanija; taip šaltinio autoriai apibūdina LPS.	Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
VeiklaŠaltinių nesutarimas	1987, 1988 ir 1989 m. vasarą jaunimo muzikos koncertų žygiai per Lietuvą buvo skirti LPS idėjoms skleisti ir režimo įbaugintiems žmonėms išlaisvinti. LPS aplinkoje 1988 m. lapkritį visoje Lietuvoje vykusiuose susirinkimuose ir mitinguose reikalauta nepritarti SSRS konstitucijos pataisoms, kurios būtų stiprinusios centralizaciją. 1989 m. kovą LPS kandidatai triuškinamai laimėjo rinkimus į SSRS Aukščiausiąją Tarybą, o po konstitucijos pataisų LPS atvėrė kelią legaliai dalyvauti šalies politiniame gyvenime. Atgimimo laikotarpiu Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis tapo pagrindine Lietuvos nepriklausomybę atkūrusia jėga.	1987–1989 m. vasaros; šaltinio autorių aprašymas. 1988 m. lapkritis; šaltinio autorių aprašymas. 1989 m.; šaltinio autorių aprašymas. Atgimimo laikotarpis; tai šaltinio autorių vertinimas, priskirtas jų aprašymui.	Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-001vidutinis

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis tapo pagrindine Lietuvos nepriklausomybę atkūrusia jėga.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Nepaisant LLL nuolatinės kovos už Lietuvos laisvę, atgimimo laikotarpiu susikūręs Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, o ne LLL tapo pagrindine jėga, atkūrusia Lietuvos nepriklausomybę.

t-002vidutinis

Sąjūdis apibūdinamas kaip tautos frontas, suvienijęs plačius Lietuvos visuomenės sluoksnius, o jo priekyje stovėjo mokslo ir kultūros inteligentija.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

O Sąjūdis – tautos frontas, suvienijęs plačiausius jos sluoksnius, labai įvairių pažiūrų, tačiau dar sinkretišką nediferencijuotą Lietuvos visuomenę, kurios priekyje stovėjo mokslo ir kultūros inteligentija, kėlusi tautą visuotiniais, universaliais, pavergtai tautai ypač brangiais laisvės, demokratijos, nepriklausomybės idealais.

t-003vidutinis

1988 m. birželio 3 d. Vilniuje Lietuvos mokslų akademijos salėje įsteigta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Lietuvių inteligentų būrys 1988 m. birželio 3 d. Vilniuje Lietuvos mokslų akademijos salėje įsteigė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) iniciatyvinę grupę.

t-004vidutinis

Pradiniame etape Sąjūdis buvo siejamas su gorbačiovine perestroika, jo pagrindinis šūkis buvo „Viešumas, demokratija, suverenumas“.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Pradiniame etape Sąjūdis iš esmės buvo gorbačiovinės perestroikos kūdikis, kurį su ankstesniais kovų etapais siejo tik laisvos Lietuvos siekis. M. Gorbačiovas, rungdamasis su senąja SSKP vadovybe, buvo priverstas remtis reformas palaikančiomis jėgomis, o LPS stengėsi remti Maskvoje pradėtas reformas ir siekė jas įgyvendinti Lietuvoje.

t-005vidutinis

Steigiant Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdį sutarta nerinkti iniciatyvinės grupės vadovo.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Steigiant LPS apdairiai sutarta nerinkti iniciatyvinės grupės vadovo – posėdžiams pirmininkavo kiekvienas narys iš eilės.

t-006vidutinis

1988 m. birželio 10 d. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė įsteigta Kaune, o liepos 6 d. – Klaipėdoje.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Birželio 10 dieną LPS iniciatyvinė grupė įsteigta Kaune, liepos 6 – Klaipėdoje. Pirmieji tūkstantiniai mitingai pasisekė: birželio 24 dieną Gedimino (dab.

t-007vidutinis

1988 m. spalio pabaigoje 1 200 Lietuvoje įregistruotų LPS grupių vienijo 300 000 narių.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

1988 m. spalio pabaigoje 1 200 Lietuvoje įregistruotų LPS grupių vienijo 300 000 narių, nes Sąjūdis buvo atviras visiems Lietuvos žmonėms, o jo akcijose galėjo dalyvauti visi Lietuvos gyventojai.

Visi teiginiai ir įrodymai (23 teiginiai, 20 įrašai)

Struktūruoti ryšiai