Kalnėnai šiame tekste rodomi kaip su žemaičiais gretinama karinga bendruomenė: į žygį jie traukia su žirgu ir šunimi, jodinėdami remiasi ir paslėptais pėsčiaisiais, o seniausia jų uždanga laikomos neišžengiamos girios.
Seniausia kalnėnų uždanga laikytos neišžengiamos girios, o vėliau tarpgiriai buvo kamšomi pilimis nuo neprietelių.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių
Senų senovėj kalnėnai ir žemaičiai pilių neturėjo, kaipogi neišžengiamos girios jų pilimis, o pačių narsybė ir kantrybė jų mūrais buvo, į kurias ir visų narsusis neprietelius nedrįso lįsti, bet ilgainiui, praretėjus toms girioms, pradėjo tarpgiriuose neprieteliai, užvis žuvėdai, šmaižytis ir grobį grieti bei pačius vergti; tą pritirdami^1251 , lietuviai ėmė tuos tarpgirius pilimis kamšyti, kuriomis ne vien kelią neprieteliams užtaškavo^1252 , bet, kėlusis pavojui, ir patys tenai uždangą^1253 rado, kurių pilių palaikus šiandien dar Žemaičiuose pilies kalnais, arba nuo žuvėdų pilimis, tebvadina.
Kalnėnai, traukdami į karę, kartu su žirgu vedėsi ir šunį, kuris mažomis rogėmis vežė įkaitį, karo padargą ir grįžtant grobį.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių
Senovės kalnėnai ir žemaičiai, traukdami į karę, du tarnu lygiai turėjo, beje, šunį ir žirgą, nesgi, ko kareivis jodamas negalėjo ant žirgo pakelti, tą jo šuo, įkinkytas į mažas rogeles, po jo vilko, beje, įkaištį^1183 ir karės padargą, grįžtant iš karės, pydė^1184 grobį, nuo neprietelių sugrietą^1185.
Kalnėnai, nors kariavo jodami, turėjo ir paslėptus pėsčiuosius, kuriuos jodino dvisėdais.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių
Kaip kalnėnai, taip ir žemaičiai, noris visados joti tekariavo, tačiau turėjo lygiai ir pėsčiuosius paslėptus, kuriuos dvisėdais jodino: susigrūmus pačiai jočiai su neprieteliais, pėstieji anai pripadėjo^1244.