Lietuvos istorija

Lietuvos istorijos žinių lobynas

Lietuvosistorija

Grupė

Jogailaičių dinastija

6 teiginiai6 įrašai9 ryšiai

Vikipedijos įžanga

Jogailaičiai – Gediminaičių dinastijos atšaka, pradėta Jogailos, kurios atstovai 1377–1392 bei 1440–1572 valdė LDK, 1386–1572 Lenkijos karalystę, 1471–1526 Čekijos karalystę, 1440–1444 bei 1490–1526 metais Vengrijos karalystę.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Jogailaičių dinastija – Gediminaičių šaka, susiformavusi Jogailai 1386 m. tapus Lenkijos karaliumi. XV a. pabaigoje–XVI a. pradžioje ji pasiekė įtakos viršūnę ir vienu metu valdė Lietuvos, Lenkijos, Čekijos bei Vengrijos sostus. Šis laikotarpis Lenkijos istorijoje laikomas pačiu šviesiausiu, todėl dinastija išsiskiria svarbiu vaidmeniu Vidurio ir Rytų Europos politiniame gyvenime. Jos valdymo laikais valstybėje buvo aiškūs valdovo sosto perimamumo principai, o tai reiškė didesnį politinį stabilumą. Šių principų reikšmė buvo juntama ir Kaune: miestiečiams nebereikėjo nerimauti, kad išnyks paprotys miesto vaitu skirti Kauno miestietį.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

JogailaičiaiČekijaLenkijaLietuvaVengrijaJogailaičių dinastija

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
SudėtisŠaltinių nesutarimas
  • Gediminaičių šakos dinastija; jos atstovai vienu metu valdė Lietuvos, Lenkijos, Čekijos ir Vengrijos sostus.
  • Senovės lietuvių didvyris laikytas Jogailaičių dinastijos pradininku.
  • Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas ir Mindaugas Tamošaitis, 2013 m.; XV a. pab.–XVI a. pr.
  • Teodoras Narbutas, 1998 m.
Struktūra
  • Valstybėje buvo aiškūs valdovo sosto perimamumo principai.
  • Zigmantas Kiaupa, 2010 m.; valdant Jogailaičių dinastijai.
Veikla
  • Jogailaičių epocha truko beveik du amžius – nuo 1386 iki 1572 metų.
  • Zenonas Ivinskis, 1978 m.; Jogailaičiams pradėjus valdyti po 1386 m. įvykių.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-001vidutinis

Jogailaičių epocha truko beveik du amžius, nuo 1386 iki 1572 metų.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Ne mažiau jų davė ir santykiai su Lenkija. Rytų Europos tolimesniam vystymuisi yra laikoma labai stambiu įvykiu^12 , kad Lietuvos valdovas tapo karaliumi kaimyninėje lenkų žemėje. Tai reiškė pradžią visai naujos, beveik du amžiu (1386-1572) patverusios Jogailaičių epochos, sekusios keliolika metų po paskutiniojo Piasto Kazimiero Didžiojo mirties (1370).
t-002vidutinis

Jogailaičių epocha Lenkijos istorijoje laikoma šviesiausiąja.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Vienas jo anūkų (Kazimieras) pasiekė altorių garbės ir tapo Lietuvos Globėju, kuris, kaip žymus lietuvių tautos šventasis, yra lietuvių plačiai garbinamas. « Jogailaičių epocha» Lenkijos istorijoje yra laikoma pati šviesiausioji. Kilmė tos rytų Europos istorijoje reikšmingos dinastijos pradingsta tamsoje.
t-003vidutinis

Jogailai tapus Lenkijos karaliumi 1386 m., atsirado Gediminaičių šakos Jogailaičių dinastija.

Įrodymai (1)
t-004vidutinis

Gediminaičių ir Jogailaičių dinastijų palikuonys perdavė savo genus visoms žinomiausioms Europos monarchijoms ir nuo to mes jaučiamės smagiau.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Okupacijos ir aneksijos, tremtys, genocidai ir Holokaustas, kurio metu buvo sunaikinta pasaulinę šlovę Lietuvai suteikusi žydų litvakų bendruomenė, nors ji išlaikė gyvąsias šaknis Lietuvoje, JAV ir Palestinoje (vėliau Izraelio valstybėje). Gediminaičių ir Jogailaičių dinastijų palikuonys perdavė savo genus visoms žinomiausioms Europos monarchijoms ir nuo to mes jaučiamės smagiau. Davėme ir daug garsių šeimų, aristokratų, o Amerikai ir Europai – darbščių angliakasių, statybininkų, audėjų, auklių, inžinierių.
t-005vidutinis

Valdant Jogailaičių dinastijai valstybėje buvo aiškūs valdovo sosto perimamumo principai, ir Kauno miestiečiams dėl šito papročio išnykimo nereikėjo nerimauti.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)

Kaip atrodo, tai, kad valdovas Kauno miesto vaitu skirdavo Kauno miestietį, buvo įsisenėjęs paprotys, teisiškai niekur neužfiksuotas. Valdant Jogailaičių dinastijai valstybėje buvo aiškūs valdovo sosto perimamumo principai, ir Kauno miestiečiams dėl šito papročio išnykimo nereikėjo nerimauti. Bet po 1569 m.
Visi teiginiai ir įrodymai (6 teiginiai, 6 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

valdė:
LenkijaLietuvaVengrijaČekija
Jogailaičių dinastija valdė:
ČekijaLenkijaLietuvaVengrija
Puslapio nuorodos:
Jogailaičiai

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)—22
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)—22
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)—11
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)—11