Lietuvos istorija

Lietuvos istorijos žinių lobynas

Lietuvosistorija

Grupė

Indai

6 teiginiai11 įrašų3 ryšiai

Vikipedijos įžanga

Indai – dabartinės Indijos Respublikos gyventojai. Tuo pačiu taip nuo seno buvo vadinami, to, kas yra suprantama kaip Indijos civilizacija, atstovai, tačiau šis vardas nė iš tolo neapibūdina kokios nors homogeniškos etninės grupės. Svarbu pabrėžti, kad 1947 metais susikūrusi moderni Indijos valstybė suvienijo kultūrinius darinius, kurie, iš esmės, politiškai neturėjo nieko bendra. 1,1 milijardas Indijos valstybės gyventojų dalijasi į 2000 etninių grupių, kurios kalba maždaug 200 skirtingų kalbų, todėl indai kaip tauta vis dar išgyvena formavimosi procesus.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Narbutas indus ir kinus vadino seniausiomis žemės tautomis, saugojusiomis senuosius įstatymus, papročius ir visuomenės gyvenimo smulkmenas. Narbutas rašė, kad indų, kinų, chaldėjų, egiptiečių, izraelitų, persų ir graikų padavimai mena palaimingą praeitį. Narbutas buvo įsitikinęs, kad aptariamas kultas kilo iš indų arba iš tautos prie Himalajų kalnų, iš kurios kilo indai.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

BudinaiHimalajų kalnaiVilniusIndai

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
VeiklaŠaltinių nesutarimas
  • Tvirtai saugojo senuosius įstatymus, papročius, įpročius ir visuomenės gyvenimo smulkmenas.
  • Garbin​o šventomis pripažintas upes.
  • Dalyvavo žalčių garbinimo praktikoje.
  • Teodoras Narbutas tai laikė vienu svarbiausių indų tautiškumo bruožų; aprašoma kaip seniausių laikų ir jo laikų ypatybė.
  • Teodoras Narbutas teigė, kad upių garbinimas buvo svarbi indų religingumo dalis; kalbama apie senovės religiją.
  • Teodoras Narbutas teigė, kad senovėje žalčių garbinimas buvo visuotinis ir kad indai nebuvo laisvi nuo šių prietarų.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-001vidutinis

Narbutas indus ir kinus vadino seniausiomis žemės tautomis, saugojusiomis senuosius įstatymus, papročius ir visuomenės gyvenimo smulkmenas.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Kad mums būtų lengviau išsemti visą naudą iš mitologijos skaitymo, nepakenks iš pradžių apžvelgti atradimus, galinčius mus užvesti ant kelio, kuriuo ėjo tautos savo tikybos klaidžiojimuose. Seniausios žemės tautos - indai ir kinai savo tautiškumo svarbiausiais bruožais laikė ir tebelaiko tvirtą saugojimą senųjų įstatymų, papročių, įpročių ir visokių visuomenės gyvenimo smulkmenų. Kaip tik tai yra priežastis amžino sąstingio, dėl kurio tos tautos su savo geografine padėtimi ilgai buvo ir dabar tebėra to paties apšvietos, politinių institucijų ir religijos lygio.
t-002vidutinis

Narbutas rašė, kad indų, kinų, chaldėjų, egiptiečių, izraelitų, persų ir graikų padavimai mena palaimingą praeitį.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Tačiau tiesa visuomet išliko atmintyje. Senovės istorija gausi faktų apie žmogaus nuopuolį: indai, kinai, chaldėjai, egiptiečiai, izraelitai, persai, graikai dūsauja prisimindami geresnę praeitį - visų padavimai primena palaimingus dar nesugadintos prigimties laikus. Senovės filosofų devizas buvo šie žodžiai: aurea prima sata ėst aetas - pirmasis gimė aukso amžius.
t-003vidutinis

Narbutas buvo įsitikinęs, kad aptariamas kultas kilo iš indų arba iš tautos prie Himalajų kalnų, iš kurios kilo indai.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Be jokios abejonės, ne tik patys seniausi, bet ir paskutiniai stabmeldžiai Siaurės Europoje buvo samojedai: juk žinome, kad dar XVII amžiuje prie Baltosios jūros, tai yra prie Siaurės vandenyno, gyveno ši tauta, garbinusi dangaus kūnus . Tegu mitologai sako ką nori apie senovės egiptiečių religiją, mes esame įsitikinę, kad kultas, apie kurį dabar kalbame, yra kilęs iš indų, arba iš tautos, gyvenusios seniausiame pasaulio kontinente, tai yra prie Himalajų kalnų, iš kur kilo indai. Taip pat lietuvių mitologijoje, kalbant apie šio objekto esmę, pagrindą ištisai sudaro indų padavimai.
t-004vidutinis

Narbutas žalčių garbinimą vadino senovėje visuotiniu ir prie jo priskyrė indus, chaldėjus, egiptiečius, persus, finikiečius, graikus, romėnus ir gotus.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Šiuos prietarus žinojo ir Lietuvos rusinai. Senovėje žalčių garbinimas buvo visuotinis: indai, chaldėjai, egiptiečiai, persai, finikiečiai, graikai, romėnai, gotai ir daugelis kitų tautų nebuvo laisvos nuo tų prietarų. Panašų į lietuvių elgesį su žalčiais Julijus Cezaris pastebėjo Pirėnų tautose9.
t-005vidutinis

Narbutas teigė, kad indai svarbia savo religingumo dalimi laikė šventomis pripažintų upių garbinimą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Kaip mano Naruševičius', slavai taip pat žinojo panašią ugnį, vadintą Zwicz. Šventosios upės Senovės religijos pripažino šventumą kai kurių vandenų, tekančių per šalis, įžymias tuo, kad jos buvo pirmoji tautos protėvių tėvynė. Indai svarbiu savo religingumo dalyku laiko tų upių garbinimą.
t-216267vidutinis

Seniausios žemės tautos - indai ir kinai savo tautiškumo svarbiausiais bruožais laikė ir tebelaiko tvirtą saugojimą se nųjų įstatymų, papročių, įpročių ir visokių visuomenės gyve nimo smulkmenų.

Įrodymai (1)
Visi teiginiai ir įrodymai (6 teiginiai, 11 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

gyveno:
Himalajų kalnai
Puslapio nuorodos:
BudinaiVilnius

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)—611