Getai

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

36\nDideliame skitų krašte taip pat gyveno svetimos, ski­\ntų pakenčiamos, ypač graikų persikėlėlių ir su jais turė­\njusios ryšių arba susigiminiavusios tautos, pavyzdžiui,\ngelonų, kurių kolonija plytėjo į šiaurę nuo skitų krašto,\nkairiojoje Dnepro pakrantėje tarp budinu. Šie, susiję su\nanais, visuomet kaimyniškai, taikiai ir sutartinai gyveno\nsu skitais. Gerai sutarė ir getai iš pietų, gyvenę prie\nDunojaus.

Šaltinis: Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995

Tas pasakas išrašiau skaitytojui dėl to vien, jog lietuviai ir žemaičiai paskesniuose dar lai­ kuose su visu tuo pačiu būdu savo nabaštikus lai­ dojo1 2. Ir taip skitai, anapus Dunojaus gyveną, vadinos trakais, šiapus Dunojaus getais, juo į šiaurę einant, vadinos tyragetais, tai yra gyventojai tyrų, kaipogi tenai nė kokio medžio nebuvo, bet vieni tyri lau­ kai, kurie šiandien dar pietinėj Padalijo j ir Ukrainoj lig pat Juodajai marei yra randami. Už tų tyragetų juo tolesniai dar į šiaurę gyveno masagetai, beje, me- žės getai, arba medės gyventojai, kurie giriose Juo­ dojoj ir Žaliojoj gyveno.