grupe

Getai

2 teiginiai4 įrašai1 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 2 teiginiai ir visi 4 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–4 iš 4 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Narbutas rašo, kad prie Dunojaus gyvenę pietiniai getai gerai sutarė su skitais.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 55

36\nDideliame skitų krašte taip pat gyveno svetimos, ski\ntų pakenčiamos, ypač graikų persikėlėlių ir su jais turė\njusios ryšių arba susigiminiavusios tautos, pavyzdžiui,\ngelonų, kurių kolonija plytėjo į šiaurę nuo skitų krašto,\nkairiojoje Dnepro pakrantėje tarp budinu. Šie, susiję su\nanais, visuomet kaimyniškai, taikiai ir sutartinai gyveno\nsu skitais. Gerai sutarė ir getai iš pietų, gyvenę prie\nDunojaus.

t-002vidutinis

Ir taip skitai, anapus Dunojaus gyveną, vadinos trakais, šiapus Dunojaus getais, juo į šiaurę einant, vadinos tyragetais, tai yra gyventojai tyrų, kaipogi tenai nė kokio medžio nebuvo, bet vieni tyri lau kai, kurie šiandien dar pietinėj Padalijo j ir Ukrainoj.

Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995

PDF 23

Tas pasakas išrašiau skaitytojui dėl to vien, jog lietuviai ir žemaičiai paskesniuose dar lai kuose su visu tuo pačiu būdu savo nabaštikus lai dojo1 2. Ir taip skitai, anapus Dunojaus gyveną, vadinos trakais, šiapus Dunojaus getais, juo į šiaurę einant, vadinos tyragetais, tai yra gyventojai tyrų, kaipogi tenai nė kokio medžio nebuvo, bet vieni tyri lau kai, kurie šiandien dar pietinėj Padalijo j ir Ukrainoj lig pat Juodajai marei yra randami. Už tų tyragetų juo tolesniai dar į šiaurę gyveno masagetai, beje, me- žės getai, arba medės gyventojai, kurie giriose Juo dojoj ir Žaliojoj gyveno.

c-001Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Galbūt šis keistas požiū ris atsirado dėl to, kad tam tikrais metų laikais bado spaudžiami neurai išeidavo iš savo miškų ir grobdavo gyvulius iš skitų. Į šiaurę nuo skitų, net ligi Dono, gy veno gelonai ir budinai, kitapus Dono, iki jūros, j rytus nuo skitų, — sarmatai. Skitų valstybė buvo galinga, tirštai gyvenama ir taiki. Bet galų gale tokia palanki genties padėtis baigėsi dėl menkų, kaip ir jie patys, žmo giškų dalykų. Klajojantys skitai, iš karto vengę bend rauti su graikų atvykėliais ir pasitraukdavę iš jų apgy ventų vietų, pagaliau pradėjo su jais bendrauti, ėmė pirk ti iš jų civilizuoto pasaulio dirbinius.

c-002Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

60 ## Puslapis 58 41 Skitų saulėlydis. Getai, pelazgų giminės gentis, ne praleido progos pasistūmėti prie Dnestro, įsiterpdami tarp klajoklių skitų ordų, kariaudami su kai kuriomis iš jų ar paremdami jas kovose vienos su kitomis. Jiems giminin gi trakai taip pat IV amžiuje prieš Kristaus giminių prasibrovė nuo Dunojaus pusės j Skitiją ir gal ilgam būtų įkūrę ten savo valstybę, jei 390 metais nebūtų buvę sutriuškinti galų.