Pasak Narbuto, boristeniečiai Herodotui pasakojo, kad gintaras juos pasiekia iš šiaurės vakaruose esančios jūros. Narbuto teigimu, seniausias prekybos kelias ėjo per Aldeską ir Pantikapą į Dneprą, kur pirkliavo boristeniečiai. Narbuto aiškinimu, graikų boristeniečių prekyba su skitų žemdirbiais lėmė jų apsigyvenimą Kankinėje.
Prekiavo su skitų žemdirbiais ir pirkliavo Dnepro prekybos kelyje.
Prekiavo gintaru ir alavu; Herodotui pasakojo apie gintaro kilmę iš šiaurės vakaruose esančios jūros.
Narbuto teigimu, prekybiniai santykiai su skitų žemdirbiais lėmė jų apsigyvenimą Kankinėje; seniausiu keliu į Dneprą jie gabeno ir prekiavo gintaru, alavu bei kitomis prekėmis.
Pasak Narbuto, taip boristeniečiai pasakojo Herodotui jo kelionės po Skitiją metu; autorius taip pat pažymi, kad dėl pirkliško pavydo jie tiksliai nenurodė gintaro vietos ir kelio.
Herodotas ¡savo kelionės po Skitiją metu teiravosi apie gintaringas vietas; boristeniečiai, ariba Padneprės graikų kolonistai, jam pasakoję, jog šis produktas pasiekiąs juos iš šiaurės vakaruose esančios jūros. Bet turbūt dėl kažkokio ¡pirkliško pavydo jie tiksliai nenurodė nei vietos, iš kur jis gabenamas, nei kelio, kuriuo jį veždavo. Keliautojas tik sužinojo, kad jis renkamas prie Eridano upės, įtekančios į minėtą jūrą; Dionyzas iš Charakso vėlgi kalba apie gintarą, randamą ten, kur Aldeskos upė įteka į Šiaurės jūrą3.
167 Gintaras, alavas ir brangūs kailiai Pietų ir Rytų gyventojams buvo labai reikalingos prekės, todėl keliai, kuriais gabeno šias prekes, buvo rasti labai seniai ir dažnai naudojami. Pats ¡seniausias kelias ėjo per Aldeską ir Pantikapą į Dneprą, kur pirkliavo iboristeniečiai. Apie tai žinių pateikia Herodotas, galbūt iš senų pavadinimų žinojęs apie argonautų žygį tuo keliu į šiaurinį Okeaną.
Vadinasi, įrodę Karkinito įlankos ir Karkinęs miesto egzistavimo prie skitų žemdirbių gyvenamos Dnepro dalies tikėtinumą ir remdamiesi tuo, ką anksčiau išdėstėme, aptinkame ir jo ištakų įrodymų. Savo ruožtu graikų boristeniečių prekybiniai santykiai su skitų žemdirbiais lėmė, jog pirmieji apsigyveno Kankinėje. Herodotas, keliaudamas po Skitiją, be abejo, turėjo lankytis šioje vietoje, nes, kaip matome iš jo aprašymų, jis bandė nustatyti kelią į šiaurę ir ketino tęsti savo kelionę į tą pusę. Jam labiausiai rūpėjo gauti žinių apie šiaurines jūras bei jų produktus, ypač alavą ir gintarą. Tik tenykščiai graikų boristeniečiai, prekiavę šiais gaminiais, atkeliaujančiais į Karkinę per Pantikapą iš Aldesko, galėjo paaiškinti jam minėtus dalykus.
Vadinasi, įrodę Karkinito įlankos ir Karkinęs miesto egzistavimo prie skitų žemdirbių gyvenamos Dnepro dalies tikėtinumą ir remdamiesi tuo, ką anksčiau išdėstėme, aptinkame ir jo ištakų įrodymų. Savo ruožtu graikų boristeniečių prekybiniai santykiai su skitų žemdirbiais lėmė, jog pirmieji apsigyveno Kankinėje. Herodotas, keliaudamas po Skitiją, be abejo, turėjo lankytis šioje vietoje, nes, kaip matome iš jo aprašymų, jis bandė nustatyti kelią į šiaurę ir ketino tęsti savo kelionę į tą pusę. Jam labiausiai rūpėjo gauti žinių apie šiaurines jūras bei jų produktus, ypač alavą ir gintarą. Tik tenykščiai graikų boristeniečiai, prekiavę šiais gaminiais, atkeliaujančiais į Karkinę per Pantikapą iš Aldesko, galėjo paaiškinti jam minėtus dalykus.
Vadinasi, įrodę Karkinito įlankos ir Karkinęs miesto egzistavimo prie skitų žemdirbių gyvenamos Dnepro dalies tikėtinumą ir remdamiesi tuo, ką anksčiau išdėstėme, aptinkame ir jo ištakų įrodymų. Savo ruožtu graikų boristeniečių prekybiniai santykiai su skitų žemdirbiais lėmė, jog pirmieji apsigyveno Kankinėje. Herodotas, keliaudamas po Skitiją, be abejo, turėjo lankytis šioje vietoje, nes, kaip matome iš jo aprašymų, jis bandė nustatyti kelią į šiaurę ir ketino tęsti savo kelionę į tą pusę. Jam labiausiai rūpėjo gauti žinių apie šiaurines jūras bei jų produktus, ypač alavą ir gintarą. Tik tenykščiai graikų boristeniečiai, prekiavę šiais gaminiais, atkeliaujančiais į Karkinę per Pantikapą iš Aldesko, galėjo paaiškinti jam minėtus dalykus.