Pasak Narbuto, boristeniečiai Herodotui pasakojo, kad gintaras juos pasiekia iš šiaurės vakaruose esančios jūros.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 150
Herodotas ¡savo kelionės po Skitiją metu teiravosi apie gintaringas vietas; boristeniečiai, ariba Padneprės graikų kolonistai, jam pasakoję, jog šis produktas pasiekiąs juos iš šiaurės vakaruose esančios jūros. Bet turbūt dėl kažkokio ¡pirkliško pavydo jie tiksliai nenurodė nei vietos, iš kur jis gabenamas, nei kelio, kuriuo jį veždavo. Keliautojas tik sužinojo, kad jis renkamas prie Eridano upės, įtekančios į minėtą jūrą; Dionyzas iš Charakso vėlgi kalba apie gintarą, randamą ten, kur Aldeskos upė įteka į Šiaurės jūrą3.
Narbuto teigimu, seniausias prekybos kelias ėjo per Aldeską ir Pantikapą į Dneprą, kur pirkliavo boristeniečiai.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 165
167 Gintaras, alavas ir brangūs kailiai Pietų ir Rytų gyventojams buvo labai reikalingos prekės, todėl keliai, kuriais gabeno šias prekes, buvo rasti labai seniai ir dažnai naudojami. Pats ¡seniausias kelias ėjo per Aldeską ir Pantikapą į Dneprą, kur pirkliavo iboristeniečiai. Apie tai žinių pateikia Herodotas, galbūt iš senų pavadinimų žinojęs apie argonautų žygį tuo keliu į šiaurinį Okeaną.
Narbuto aiškinimu, graikų boristeniečių prekyba su skitų žemdirbiais lėmė jų apsigyvenimą Kankinėje.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 378
Vadinasi, įrodę Karkinito įlankos ir Karkinęs miesto egzistavimo prie skitų žemdirbių gyvenamos Dnepro dalies tikėtinumą ir remdamiesi tuo, ką anksčiau išdėstėme, aptinkame ir jo ištakų įrodymų. Savo ruožtu graikų boristeniečių prekybiniai santykiai su skitų žemdirbiais lėmė, jog pirmieji apsigyveno Kankinėje. Herodotas, keliaudamas po Skitiją, be abejo, turėjo lankytis šioje vietoje, nes, kaip matome iš jo aprašymų, jis bandė nustatyti kelią į šiaurę ir ketino tęsti savo kelionę į tą pusę. Jam labiausiai rūpėjo gauti žinių apie šiaurines jūras bei jų produktus, ypač alavą ir gintarą. Tik tenykščiai graikų boristeniečiai, prekiavę šiais gaminiais, atkeliaujančiais į Karkinę per Pantikapą iš Aldesko, galėjo paaiškinti jam minėtus dalykus.
Savo ruožtu graikų boristeniečių prekybiniai santy kiai su skitų žemdirbiais lėmė, jog pirmieji apsigyveno Kankinėje.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 378
Vadinasi, įrodę Karkinito įlankos ir Karkinęs miesto egzistavimo prie skitų žemdirbių gyvenamos Dnepro dalies tikėtinumą ir remdamiesi tuo, ką anksčiau išdėstėme, aptinkame ir jo ištakų įrodymų. Savo ruožtu graikų boristeniečių prekybiniai santykiai su skitų žemdirbiais lėmė, jog pirmieji apsigyveno Kankinėje. Herodotas, keliaudamas po Skitiją, be abejo, turėjo lankytis šioje vietoje, nes, kaip matome iš jo aprašymų, jis bandė nustatyti kelią į šiaurę ir ketino tęsti savo kelionę į tą pusę. Jam labiausiai rūpėjo gauti žinių apie šiaurines jūras bei jų produktus, ypač alavą ir gintarą. Tik tenykščiai graikų boristeniečiai, prekiavę šiais gaminiais, atkeliaujančiais į Karkinę per Pantikapą iš Aldesko, galėjo paaiškinti jam minėtus dalykus.
Graikų boristeniečių prekyba su skitų žemdirbiais, pasak Narbuto, lėmė jų apsigyvenimą Kankinėje.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 378
Vadinasi, įrodę Karkinito įlankos ir Karkinęs miesto egzistavimo prie skitų žemdirbių gyvenamos Dnepro dalies tikėtinumą ir remdamiesi tuo, ką anksčiau išdėstėme, aptinkame ir jo ištakų įrodymų. Savo ruožtu graikų boristeniečių prekybiniai santykiai su skitų žemdirbiais lėmė, jog pirmieji apsigyveno Kankinėje. Herodotas, keliaudamas po Skitiją, be abejo, turėjo lankytis šioje vietoje, nes, kaip matome iš jo aprašymų, jis bandė nustatyti kelią į šiaurę ir ketino tęsti savo kelionę į tą pusę. Jam labiausiai rūpėjo gauti žinių apie šiaurines jūras bei jų produktus, ypač alavą ir gintarą. Tik tenykščiai graikų boristeniečiai, prekiavę šiais gaminiais, atkeliaujančiais į Karkinę per Pantikapą iš Aldesko, galėjo paaiškinti jam minėtus dalykus.