Lietuvos istorijos žinių lobynas
Istorinis objektas
5 teiginiai7 įrašai5 ryšiai
Likimo lemties tremtiniai, sutelkę į draugę valtis, vadovauja mi išsirinkto vado, persikėlė per jū rą ir įsikūrė Prūsijoje, Žemaitijoje bei Karelijoje, tarp vietinių gyventojų.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Patikrinti teiginiai
Narbutas pasakoja, kad po sutriuškinimo į įlanką įplaukę nugalėtojai turėjo brautis pro sudužusias valtis.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Sis sutriuškinimas buvęs toks ¡baisus, jog, kai nugalėtojai įplaukė į įlanką, jie buvo priversti beveik iš naujo grumtis su sudužusiomis valtimis ir plūduriuojančiais lavonais, kurie ¡buvo tarsi užkloję visą įlanką.
Narbutas rašo, kad rusai prie įėjimo į Rusnės įlanką stojo į mūšį susirinkę labai daug valčių.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Šie, susirinkę labai daug savo valčių, stojo į mūšį prie įėjimo į Rusnės įlanką.
Narbuto pasakojime po rusų jūros pajėgų sutriuškinimo nugalėtojai įplaukę į įlanką turėjo brautis pro sudužusias valtis.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Danai, atplaukę su nedaugeliu didelių, gerai ginkluotų laivų, sunaikino visas rusų jūros pajėgas. Sis sutriuškinimas buvęs toks ¡baisus, jog, kai nugalėtojai įplaukė į įlanką, jie buvo priversti beveik iš naujo grumtis su sudužusiomis valtimis ir plūduriuojančiais lavonais, kurie ¡buvo tarsi užkloję visą įlanką. Toji įlanka gal buvo senovės Rusnia, šiandien Kuršių marios, turėjusi prie Rasytės susisiekimą su jūra.
Šie keliai buvo prieinami ir vasarą, ir žiemą: pir muoju atveju pakako turėti šiokią tokią valtį, o antruo ju — žiemos kinkinį, kad pasroviui arba tų vandens kelių kryptimi galima būtų keliauti, nes taip lengviausia pa tenkinti gyvenimo poreikius.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Šie keliai buvo prieinami ir vasarą, ir žiemą: pirmuoju atveju pakako turėti šiokią tokią valtį, o antruoju — žiemos kinkinį, kad pasroviui arba tų vandens kelių kryptimi galima būtų keliauti, nes taip lengviausia patenkinti gyvenimo poreikius.
Apie 880 m. iš Danijos išvaryti tremtiniai sutelkė valtis, persikėlė per jūrą ir įsikūrė Prūsijoje, Žemaitijoje bei Karelijoje.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Man vis dėlto atrodo, kad įvykis, aprašytas Petro Olai „Danų kronikoje", yra kaip tik tas, kuris, viena vertus, atbloškė Riuriką ir jo variagus į Rusiją, kita vertus, galbūt tariamąjį Palemoną su draugais - į Lietuvą. Juk šis kronikininkas pasakoja, kad apie 880 metus, viešpataujant Danijoje karaliui Kanutui (Cnud), kai dėl pragaištingo nederliaus visiems gyventojams trūko grūdų, buvo įsakyta kas trečią žmogų išvaryti iš valsčiaus visiems laikams. Likimo lemties tremtiniai, sutelkę į draugę valtis, vadovaujami išsirinkto vado, persikėlė per jūrą ir įsikūrė Prūsijoje, Žemaitijoje bei Karelijoje, tarp vietinių gyventojų.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.) | — | 4 | 6 |
| Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.) | — | 1 | 1 |