Skydas

Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių

Paskesnėse gadynėse ginklais buvo: kalavijai, kardai ir kirviai, iš akmens dirbti, turėjo taip pat skydus, kuriais dangstės nuo neprieteliaus siūčiu, kurie buvo pailguotinai^1325 apvalūs, jau iš žilvičių nupinti, jau iš lentos ištašyti. Lietuviai, tokiu ginklu ginkluodamies, ilgą laiką gynės nuo neprietelių.

Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių

Kariauna, stodama į kovą, turėjo priešaky didelę baltą vėliavą, ant kurios buvęs skydas, pusiau perdalytas, viršutinėje pusėj geltoni, o apatinėje mėlyni laukai, geltonuosiuose laukuose karūna buvusi stati, o mėlynuosiuose aukštynoka^1334. Kartais turėję baltą vėliavą, kurios skyde buvęs žmogus besėdįs meškos galva, ant kurios vėliavos buvę išrašyti tie žodžiai: „Dieve kūrėjau, supyk ant pustytojų^1335 , užtik juos.“

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Grįždamas atgal, jis ilgainiui priėjo tokią vietą, kur, nekreipdamas dėmesio į pavojus, sėdo su savo bendrais už skobnies po visų rūpesčių ramiai papietauti; staiga juos užpuolė priešai ir nužudė keturis jo bendrus vokiečius, o kiti išbėgiojo palikę visus turimus ginklus bei visą maistą. Sūduviai dėl to labai džiaugėsi, tuo tarpu susikrimtęs Martynas ilgokai daužėsi po mišką, kol sušaukė savo išsklaidytus bendrus; kadangi visi jų ginklai buvo pagrobti, jis slaptomis, priešams miegant, vieną po kito išvogė jų skydus, kalavijus bei ietis, o turėdamas ginklų, staiga juos su savo bendrais užpuolė ir visus išžudė jų guoliuose, išskyrus vieną, kurį Martynas nukovė pastojęs jam kelią, kuriuo šis mėgino sprukti; po to sugrįžo namo su anksčiau pelnytu grobiu bei šių netikėlių ginklais ir kitais daiktais. 199 (194).

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Grįždamas atgal, jis ilgainiui priėjo tokią vietą, kur, nekreipdamas dėmesio į pavojus, sėdo su savo bendrais už skobnies po visų rūpesčių ramiai papietauti; staiga juos užpuolė priešai ir nužudė keturis jo bendrus vokiečius, o kiti išbėgiojo palikę visus turimus ginklus bei visą maistą. Sūduviai dėl to labai džiaugėsi, tuo tarpu susikrimtęs Martynas ilgokai daužėsi po mišką, kol sušaukė savo išsklaidytus bendrus; kadangi visi jų ginklai buvo pagrobti, jis slaptomis, priešams miegant, vieną po kito išvogė jų skydus, kalavijus bei ietis, o turėdamas ginklų, staiga juos su savo bendrais užpuolė ir visus išžudė jų guoliuose, išskyrus vieną, kurį Martynas nukovė pastojęs jam kelią, kuriuo šis mėgino sprukti; po to sugrįžo namo su anksčiau pelnytu grobiu bei šių netikėlių ginklais ir kitais daiktais. 199 (194).

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Pėstininkai galėdavo būti apsaugoti žieduočio šarvų, tačiau dažniau apsaugai naudodavo tiesiog storos medžiagos pošarvį. Jie dėvėdavo atvirus šalmus arba žiedučio gobtuvus. Dažniausiai nenaudodavo skydo, neretai jų kojos ir rankos būdavo neapsaugotos.