Gedimino antspaudas šaltinyje aptariamas kaip 1323 m. laiškų patvirtinimo ir autentiškumo argumentas. Pasakojime jis dedamas prie rašto, siejamas su ginču dėl tikrumo, o notarinis aprašymas jį vaizduoja kaip apvalų vaško antspaudą su dvylikos kampų apvadu, soste sėdinčio vyro figūra, karūna, skeptru ir užrašu apie Gediminą.
Didesnio tikrumo ir pasitikėjimo dėlei šį mūsų raštą tvirtiname dėdami antspaudą, kokį mes taip pat mūsų laiške Popiežiui uždėjome, tad pirma geležis į vašką, o vanduo į plieną pavirs, nei mes savo žodį sulaužysime ar atšauksime. Kryžiuočiai tą antspaudą mums panieką reikšdami į ugnį įmetė, kad sutrukdytų pradėto su Dievo pagalba sumanymo įgyvendinimą ir žmonėms akis užtemdytų; jei kas tuo antspaudu nepatikėtų ir jo tikrumą piktžodžiaudami ginčytų, tą mūsų šiais laiškais skelbiame tiesos nedraugu, velnio garbintoju, tikėjimo priešu, bedieviu, melagiu ir žmogum be garbės"*. Tie laiškai rašyti Vilniuje, datuoti 1323 metų gegužės 26 su pavedimu, kad juos perskaičius būtų siunčiami toliau ir visur skelbiama juose nurodyti pranešimai bei įsipareigojimai.
Didesnio tikrumo ir pasitikėjimo dėlei šį mūsų raštą tvirtiname dėdami antspaudą, kokį mes taip pat mūsų laiške Popiežiui uždėjome, tad pirma geležis į vašką, o vanduo į plieną pavirs, nei mes savo žodį sulaužysime ar atšauksime. Kryžiuočiai tą antspaudą mums panieką reikšdami į ugnį įmetė, kad sutrukdytų pradėto su Dievo pagalba sumanymo įgyvendinimą ir žmonėms akis užtemdytų; jei kas tuo antspaudu nepatikėtų ir jo tikrumą piktžodžiaudami ginčytų, tą mūsų šiais laiškais skelbiame tiesos nedraugu, velnio garbintoju, tikėjimo priešu, bedieviu, melagiu ir žmogum be garbės"*. Tie laiškai rašyti Vilniuje, datuoti 1323 metų gegužės 26 su pavedimu, kad juos perskaičius būtų siunčiami toliau ir visur skelbiama juose nurodyti pranešimai bei įsipareigojimai.
Šį raštą mes laikysime nekeičiamu, nes mūsų žodis liks tvirtas kaip plienas. To [rašto] paliudijimui laikėme reikalingu dalyku pridėti prie šio laiško tą mūsų antspaudą, kurį pasiuntėme apaštališkajam viešpačiui ir švenčiausiajam mūsų tėvui ir kurį kryžiuočiai šios pasiuntinybės įžeidimui įmetė į ugnį. Šio antspaudo niekintojus ir teksto klastotojus šiuo laišku skelbiame tikėjimo persekiotojais, piktais ir klastingais eretikais.
Jei jie [senoliai] vieną dalyką prižadėjo, tai mes, dievui laiminant, dvigubai padarysime ir dar daugiau, nes mes pasiuntėme mūsų laišką mūsų tėvui, šventajam viešpačiui popiežiui dėl susivienijimo su dievo bažnyčia ir su neapsakomu nekantrumu laukiame jo pasiuntinių atvykimo; jų saugiu buvimu pas mus rūpintis esame mes raštu prižadėję. Todėl, rūpindamiesi savimi pačiais, siųskite mums iš savo visų kraštų aukštus pasiuntinius, teisingus ir pasitikėjimo vertus vyrus; mes, be savo parašo ir be šio savo laiško, sutvirtinto mūsų karališkuoju antspaudu, - be visa to, iškilmingai prižadame jums visiems, kad nustatysime tokią tarpusavio taiką, apie kokią krikščionys niekados nė negalvojo. Vyskupų, kunigų, dominikonų ir pranciškonų ordino vienuolių tokių prisikviesime, kurių gyvenimas girtinas ir doras, [tačiau] nepageidaujame atėjimo tokių, kurie iš vienuolyno padaro plėšikų prieglobstį ir pardavinėja aukas, žalodami [savo] sielas, ir iš kur išeina mokyti plėšikėliai ir [žmonės], kurie žudo dvasininkus; patariame kiekvienam valdovui pasisaugoti tokių vienuolių.
Nors kryžiuočiai dėl aukščiau minėtojo reikalo mūsų įžeidimui sudegino mūsų antspaudą, matyt, [tuo tikslu], kad užgniaužtų dievo pradėtą [darbą] ir apdumtų žmonėms akis, • - 55 C' ■^la ir toliau cit. pagal Gedimino laiškai, parengė V. Pašuta ir I. Štai, [vertė M- Ročka], Vilnius, Mintis, 1966. ## Puslapis 72 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS Saxonie ultra mittatur quanto prius vt dei gratia (f) perficiat quod incepit. Datum anno DniM.CCCXXIII ipso die corporis X-ti, va lete. 2 2) Gedeminne dei gratia Letpbanorum Rutbenorumque rex princeps et dux Semigallie Honorabilibus viris prouidis et bonestis advocatis consulibus civibusque Lubecens. Rostobcens. Sundens. Gripeswaldens. Stetynens. Gotlandieve mercatoribus et mecbanicis cuiuscunque conditionis. Sai. et regalem gratiam et fauorem. Cum omnia regna subiacent celesti regi Jesu Cbristo de quibus unum tenemus tanquam forma in materia vėl servus in domo, licet omnium regum minimus apparemus, tamen dei prouidentia in populis maximis (a) in quibus babemus precipere et imperare (b) perdere et saluare, claudere et reseruare (c) iam dudum nostros terminos transmistis (d) absque ulla recognitione visitando. Noygardiam, Pleskowiamque (e) omnia permisimus futurum proprium (f) bonum nunc vidistis et a me (g) percipitis de die in diem omnium vestrorum detrimentum miserunt progenitores nostri 56 ## Puslapis 73 I KNYGA tačiau prie šio rašto mes pridedame tą patį antspaudą, panašiai kaip liepėme pridėti šį antspaudą prie laiško didžiai mylimam viešpačiui apaštališkajam tėvui didesniam jo patikimumui ir sutvirtinimui, nes pirmiau geležis pasikeis į vašką ir vanduo pavirs plienu, negu mes atšauksime mūsų ištartą žodį.