Autorius

Lenkų istorikai ir Lietuvos istoriografijos tyrėjai

19 teiginių13 įrašų3 ryšiai

Lenkų istorikai ir Lietuvos istoriografijos tyrėjai – tai Lietuvos praeitį bei istoriją nagrinėjusių lenkų mokslininkų grupė. Po Antrojo pasaulinio karo jaunoji lenkų istorikų karta Lietuvos praeitį ėmė vertinti įžvalgiau ir objektyviau. Šios krypties reikšmę rodo J. Ochmańskio, P. Lossowskio ir kitų autorių darbai, liudiję naujesnį požiūrį į Lietuvos istoriją. Lenkų bibliografija Lietuvos istorijos klausimais buvo tokia gausi, kad aptarti pasirinkti svarbiausi, ypač Gediminaičių epochos, tyrinėtojai; tarp jų išskirtas J. Latkowskis, pirmasis mėginęs nustatyti Lietuvos valstybės pradžios datą ir moksliškai tirti Mindaugo laikus. XIV–XV amžių Lietuvos tyrimuose A. Prochaska kitus lenkų istorikus pralenkė raštų gausumu: jis paskelbė Vytauto Didžiojo aktų kodeksą, Jogailos ir Vytauto monografijas bei kitus tyrimus.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

Savybė	Aprašymas	Laikas / kontekstas	Šaltiniai
Būdas	Įžvalgesnė ir objektyvesnė Lietuvos praeities atžvilgiu	Zenono Ivinskio vertinimu, po II pasaulinio karo jaunoji lenkų istorikų karta tapo įžvalgesnė ir objektyvesnė; tai jis siejo su J. Ochmańskio, P. Lossowskio ir kitų darbais.	Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
GebėjimaiŠaltinių nesutarimas	Gausiai tyrinėjo Lietuvos istoriją, ypač XIV–XV amžių Moksliškai tyrinėjo Lietuvos valstybės pradžią ir Mindaugo laikus	Zenonas Ivinskis nurodė, kad A. Prochaska savo raštų gausumu apie XIV–XV a. Lietuvą pralenkė kitus lenkų istorikus, išleisdamas šaltinių kodeksą, parašydamas Jogailos ir Vytauto monografijas bei atlikdamas kitus tyrimus. Zenonas Ivinskis rašė, kad J. Latkowskis pirmasis bandė nustatyti Lietuvos valstybės pradžios datą ir moksliškai tyrinėjo karaliaus Mindaugo laikus.	Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Istorinė reikšmė	Reikšmingai prisidėjo prie XIV–XV a. Lietuvos istorijos tyrimų	Zenono Ivinskio vertinimu, A. Prochaska savo darbų gausumu apie XIV–XV a. Lietuvą pralenkė kitus lenkų istorikus; jis išleido Vytauto aktų kodeksą, parašė Jogailos ir Vytauto monografijas bei kitus tyrimus.	Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-001vidutinis

Po II pasaulinio karo jaunoji lenkų istorikų karta ėmė įžvalgiau ir objektyviau vertinti Lietuvos praeitį.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Po II pasaulinio karo dar labiau jaunoji lenkų istorikų generacija ėmė darytis įžvalgesnė ir objektyvesnė link Lietuvos praeities, kaip rodo gausus J. Ochmańskio raštai, P. Lossowskio ir kitų darbai.

t-002vidutinis

Po II pasaulinio karo J. Ochmańskio ir P. Lossowskio darbai rodė įžvalgesnį jaunosios lenkų istorikų kartos požiūrį į Lietuvos praeitį.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Po II pasaulinio karo dar labiau jaunoji lenkų istorikų generacija ėmė darytis įžvalgesnė ir objektyvesnė link Lietuvos praeities, kaip rodo gausus J. Ochmańskio raštai, P. Lossowskio ir kitų darbai.

t-010vidutinis

A. Prochaska savo raštų gausumu apie XIV-XV a. Lietuvą pralenkė kitus lenkų istorikus.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

** 84 ĮVADAS Savo raštų gausumu apie XIV-XV amžiaus Lietuvą visus lenkų istorikus yra pralenkęs A. Prochaska. Jis išleido ne tik taip svarbų Vytauto D. aktų kodeksą (CeV), naujai perspausdintą 1965, ne tik parašė plačias Jogailos ir Vytauto monografijas (ProJa, ProW), bet dar davė daug atskirų tyrinėjimų^131.

t-008vidutinis

Lenkų bibliografija Lietuvos istorijos klausimais buvo tokia gausi, kad aptarti pasirinkti svarbiausi Gediminaičių epochos tyrinėtojai.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Lenkų bibliografija įvairiais Lietuvos istorijos klausimais yra tokia gausi, jog čia reikia pasitenkinti tik pačiais svarbiausiais tyrinėtojais, ir tai labiausiai iš Gediminaičių epochos. J. Latkowskis buvo pirmasis, kuris bandė nustatyti Lietuvos valstybės pradžios datą ir moksliniai tyrinėti karaliaus Mindaugo laikus^126.

t-003vidutinis

J. Latkowskis pirmasis bandė nustatyti Lietuvos valstybės pradžios datą ir moksliškai tyrinėti karaliaus Mindaugo laikus.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Lenkų bibliografija įvairiais Lietuvos istorijos klausimais yra tokia gausi, jog čia reikia pasitenkinti tik pačiais svarbiausiais tyrinėtojais, ir tai labiausiai iš Gediminaičių epochos. J. Latkowskis buvo pirmasis, kuris bandė nustatyti Lietuvos valstybės pradžios datą ir moksliniai tyrinėti karaliaus Mindaugo laikus^126. W. Kętrzyńskis atsidėjo Mindaugo donacinių dokumentų klausimui^127.

t-004vidutinis

O. Haleckis gausiais raštais paliko plačius pėdsakus Lietuvos istorijos tyrimuose ir emigracijoje skyrė dėmesio Lietuvai.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Gana plačius pėdsakus Lietuvos istorijos srityje savo gausiais raštais yra palikęs O. Haleckis, kuris ir emigracijoje vis daug dėmesio skyrė Lietuvai, nors į ją vis žvelgė savu lenkiškuoju požiūriu. Tai jaučiama labiausiai veikale apie uniją (HaU).

t-005vidutinis

M. Zeilleris 1647 m. išleido Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės istoriją, kuri anuomet buvo labai vertinama ir sulaukė kelių laidų.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Iš senesniųjų istorikų. dar prieš minėtą A. L. Schlözerį, D. Lietuvos Kunigaikštystės istoriją 1647 m. išleido M. Zeilleris 151 ; ta istorija anuomet buvo labai vertinama ir susilaukė keletos laidų.

Visi teiginiai ir įrodymai (19 teiginiai, 13 įrašai)

Struktūruoti ryšiai