Lietuvos istorijos žinių lobynas
autorius
19 teiginiai13 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Latkowskis buvo pirmasis, kuris bandė nustatyti Lietuvos valstybės pradžios datą ir moksliniai tyrinėti karaliaus Mindaugo laikus^126. Lovmianskis, kuris iki šiol nepaliauja rašęs ir iš Lietuvos istorijos srities, prieš 4 dešimt mečius išgarsėjo savo 2-jų tomų veikalu apie Lietuvos visuo menės ir valstybės pradžią (LowStud). LIETUVOS ISTORIOGRAFIJA 83 dinastija, nuo Gardino kilęs J.
Žiūrėti galerijojePatikrinti teiginiai
Po II pasaulinio karo jaunoji lenkų istorikų karta ėmė įžvalgiau ir objektyviau vertinti Lietuvos praeitį.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Po II pasaulinio karo dar labiau jaunoji lenkų istorikų generacija\nėmė darytis įžvalgesnė ir objektyvesnė link Lietuvos praeities, kaip\nrodo gausus J. Ochmańskio raštai, P. Lossowskio ir\nkitų darbai.
Po II pasaulinio karo J. Ochmańskio ir P. Lossowskio darbai rodė įžvalgesnį jaunosios lenkų istorikų kartos požiūrį į Lietuvos praeitį.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Po II pasaulinio karo dar labiau jaunoji lenkų istorikų generacija\nėmė darytis įžvalgesnė ir objektyvesnė link Lietuvos praeities, kaip\nrodo gausus J. Ochmańskio raštai, P. Lossowskio ir\nkitų darbai.
J. Latkowskis pirmasis bandė nustatyti Lietuvos valstybės pradžios datą ir moksliškai tyrinėti karaliaus Mindaugo laikus.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Lenkų bibliografija įvairiais Lietuvos istorijos klausimais yra tokia gausi, jog čia reikia pasitenkinti tik pačiais svarbiausiais tyrinė tojais, ir tai labiausiai iš Gediminaičių epochos. J. Latkowskis buvo pirmasis, kuris bandė nustatyti Lietuvos valstybės pradžios datą ir moksliniai tyrinėti karaliaus Mindaugo laikus^126. W. Kętrzyńskis atsidėjo Mindaugo donacinių dokumentų klausimui^127.
O. Haleckis gausiais raštais paliko plačius pėdsakus Lietuvos istorijos tyrimuose ir emigracijoje skyrė dėmesio Lietuvai.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Gana plačius pėdsakus Lietuvos istorijos srityje savo gausiais\nraštais yra palikęs O. Haleckis, kuris ir emigracijoje vis daug\ndėmesio skyrė Lietuvai, nors į ją vis žvelgė savu lenkiškuoju po\nžiūriu. Tai jaučiama labiausiai veikale apie uniją (HaU).
M. Zeilleris 1647 m. išleido Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės istoriją, kuri anuomet buvo labai vertinama ir sulaukė kelių laidų.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Iš senesniųjų isto\nrikų. dar prieš minėtą A. L. Schlözerį, D. Lietuvos Kuni\ngaikštystės istoriją 1647 m. išleido M. Zeilleris 151 ; ta istorija\nanuomet buvo labai vertinama ir susilaukė keletos laidų.
O. Balzeris tyrinėjo Lenkijos ir Lietuvos unijos aktus ir leido svarbius teisės istorijos šaltinius.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Juos tyrinėjo\nteisės istorikas ir taip pat svarbių šaltinių (Corpus iuris polonici\nir kt.) leidėjas O. Balzeris.
Vaidmenys: author · person
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.
Provenansas
| Vidinis šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.) | — | 19 | 13 |
Galerija