Johanas Foigtas

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Moksliškai šį veikalą tyrinėti XIX a. 3-ame dešimtmetyje ėmėsi J. Foigtas83.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Juk ponas Foigtas13 pateikia priekaištą, kad visa ta legenda apie vyriausiuosius žynius esanti kažkokio tuščiagarbio vienuolio išmonė... Sis vyriausiųjų žynių sąrašo pasmerkimas yra paimtas iš Hartknocho14, bet jis pareiškė tai nepateikdamas argumentų, vien kaip savo paties abejonę.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

P. 258** - Johano Foigto - Karaliaučiaus universiteto profesoriaus, istoriko, kryžiuočių Slaptojo archyvo tyrinėtojo, parašiusio daugiatomę „Prūsijos istoriją“ {Voigt Johann. Geschichte Preussens. - B. I-IX. Königsberg, 1827-1839) veikalai buvo vieni dažniausiai cituojamų darbų T. Narbuto LTI.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Mokytos plunksnos dirbo ir dabar darbuojas i prie jų istorijos: Kocebus* parašė senovės Prūsų istoriją, pelniusią didelį pripažinimą; mokslingasis ponas Foi'gtas** baigia išleisti paskutinius pilnos tos pačios istorijos tomus, kurių bus astuoni; šis visiškai užbaigtas veikalas savo verte pranoksta visus lig tol žinomus todėl, kad jis remiasi kryžiuočių dokumentais ir kronikomis, o jie yra iš visur sukaupti Karaliaučiuje. Šie šaltiniai mokslininkams buvo žinomi: mūsų rusiškieji senovės tyrėjai netgi padarė išsamiai ir tvarkingai surinktų, reikalingų ištraukų atsargas, o ponas Foigtas pats nepaprastu savo darbštumu, genialumu ir talentais atskleidė jų turtingumą ir parodė retą jų panaudojimo pavyzdį; citavimo tikslumo, sveikos kritikos, dalyko, mokslų ir kalbų išmanymo atžvilgiu tai tikrai įžymus autorius. Be to, Rusijos valstybės vakarinėse vokiečių gubernijose steigiasi draugijos, pluša mokslininkai, žadėdami naujų šiaurinių kraštų istorijos vaisių.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

333 ## Puslapis 344 * * * III priedas A p ie d in g u s į Vitiem dijos k ra štą Ištrauka iš Foigto (Gesch. Preuss. B. I. S. 677) Tai, kad Aistmarės1 gerokai išplėtė savo plotą, ypač į rytus, ir ten, kur šiandien tarp senos Baigos pilies ir Piliavos miesto viską dengia marių vandenys, ankstesniais laikais buvo gyvenama sausuma, jokiais požiūriais nėra naujas teiginys.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Ragainė Hartknocho išleistame Dusburgo veikale klaidingai pavadinta Ramige (p. III. C. 178). Ponas Foigtas rado Berlyno rankraštyje vietovardį Raganita, ir tai žinomas pats tikriausias pavadinimas, nes jis kilęs iš mitinio vardo Ragana.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Bet panašiau į tiesą tai, kad ji buvo tarp Eimenio ir Ząsupės upelių, į pietryčius nuo Kraupiškių kaimo, netoli Įsros upės, kur esama tvirtovės pėdsakų ant kalno prie Ząsupėnų kaimo; tai labiau primena šį pavadinimą, nors ši vieta, mūsų nuomone, priklauso Nadruvai. Pono Foigto tyrimas yra kiek klaidingas. Aš pats lankiausi čia, tad aprašau tiksliau: važiuojant iš Gumbinės medžiais apsodintu vieškeliu per Brakupėnus ir Maltviškės į Ragainę, per pusę prūsų mylios iki Maltviškių, iš Dubinu kaimo nesikeliant per Eimenio upelį, važiuojama kairiąja šio upelio pakrante ir tuojau prie Pilkalnio kaimo galima pastebėti seną piliavietę; nuo čia už kelių šimtų sieksnių yra Ząsupėnų kaimas, prie kurio nėra nieko, kas primintų tvirtovę.