autorius

Johanas Foigtas

13 teiginiai20 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 13 teiginiai ir visi 20 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–20 iš 20 rodomų įrašų

t-001vidutinis

J. Foigtas XIX a. trečiajame dešimtmetyje ėmėsi moksliškai tirti Dusburgiečio kroniką.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 20

Moksliškai šį veikalą tyrinėti XIX a. 3-ame dešimtmetyje ėmėsi J. Foigtas83.

t-002

J. Foigtas parašė veikalą „Geschichte Preussens“.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 21

83 Voigt J. Geschichte Preussens, B. 3, S. 603—626.

t-003vidutinis

Narbutas rašo, kad Foigtas legendą apie vyriausiuosius žynius laikė tuščiagarbio vienuolio išmone.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 433

Juk ponas Foigtas13 pateikia priekaištą, kad visa ta legen\nda apie vyriausiuosius žynius esanti kažkokio tuščiagarbio vie\nnuolio išmonė... Sis vyriausiųjų žynių sąrašo pasmerkimas yra\npaimtas iš Hartknocho14, bet jis pareiškė tai nepateikdamas\nargumentų, vien kaip savo paties abejonę.

t-004vidutinis

Johanas Foigtas buvo Karaliaučiaus universiteto profesorius ir daugiatomės „Prūsijos istorijos“ autorius.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 497

P. 258** - Johano Foigto - Karaliaučiaus universiteto profe\nsoriaus, istoriko, kryžiuočių Slaptojo archyvo tyri\nnėtojo, parašiusio daugiatomę „Prūsijos istoriją“\n{Voigt Johann. Geschichte Preussens. - B. I-IX. -\nKönigsberg, 1827-1839) veikalai buvo vieni daž\nniausiai cituojamų darbų T. Narbuto LTI.

t-005vidutinis

Teodoras Narbutas poną Foigtą vadino įžymiu autoriumi, kuris darbštumu ir talentais atskleidė kryžiuočių dokumentų bei kronikų turtingumą.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 31

Mokytos plunksnos dirbo ir dabar\ndarbuojas i prie jų istorijos: Kocebus* parašė senovės\nPrūsų istoriją, pelniusią didelį pripažinimą; mokslingasis\nponas Foi'gtas** baigia išleisti paskutinius pilnos tos\npačios istorijos tomus, kurių bus astuoni; šis visiškai už\nbaigtas veikalas savo verte pranoksta visus lig tol žino\nmus todėl, kad jis remiasi kryžiuočių dokumentais ir kro\nnikomis, o jie yra iš visur sukaupti Karaliaučiuje. Šie\nšaltiniai mokslininkams buvo žinomi: mūsų rusiškieji se\nnovės tyrėjai netgi padarė išsamiai ir tvarkingai surink\ntų, reikalingų ištraukų atsargas, o ponas Foigtas pats\nnepaprastu savo darbštumu, genialumu ir talentais at\nskleidė jų turtingumą ir parodė retą jų panaudojimo pa\nvyzdį; citavimo tikslumo, sveikos kritikos, dalyko, mokslų\nir kalbų išmanymo atžvilgiu tai tikrai įžymus autorius.\nBe to, Rusijos valstybės vakarinėse vokiečių gubernijose\nsteigiasi draugijos, pluša mokslininkai, žadėdami naujų\nšiaurinių kraštų istorijos vaisių.

t-006vidutinis

Foigto ištraukoje teigiama, kad Aistmarės išsiplėtė į rytus, o tarp senos Baigos pilies ir Piliavos anksčiau buvo gyvenama sausuma.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 344

333\n\n## Puslapis 344\n\n* * *\nIII priedas\nA p ie d in g u s į\nVitiem dijos k ra štą\nIštrauka iš Foigto\n(Gesch. Preuss. B. I. S. 677)\nTai,\nkad\nAistmarės1\ngerokai\nišplėtė savo\nplotą,\nypač į rytus, ir ten, kur šiandien tarp senos Baigos pilies\nir Piliavos miesto viską dengia marių vandenys, anks\ntesniais laikais buvo gyvenama sausuma, jokiais požiūriais\nnėra naujas teiginys.

t-007vidutinis

Ponas Foigtas Berlyno rankraštyje rado vietovardį Raganita, o Narbutas jį laikė tikriausiu Ragainės pavadinimu dėl ryšio su vardu Ragana.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 369

Ragainė Hartknocho išleistame Dus- burgo veikale klaidingai pavadinta Ramige (p. III. C. 178). Ponas Foigtas rado Berlyno rankraštyje vietovardį Raganita, ir tai žinomas pats tikriausias pavadinimas, nes jis kilęs iš mitinio vardo Ragana.

t-008vidutinis

Teodoras Narbutas Foigto tvirtovės vietos tyrimą laikė kiek klaidingu ir tvirtovę siejo su sena piliaviete prie Pilkalnio kaimo.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 369-370

Bet panašiau\nį tiesą tai, kad ji buvo tarp Eimenio ir Ząsupės upelių, į\npietryčius nuo Kraupiškių kaimo, netoli Įsros upės, kur\nesama tvirtovės pėdsakų ant kalno prie Ząsupėnų kaimo;\ntai labiau primena šį pavadinimą, nors ši vieta, mūsų\nnuomone, priklauso Nadruvai. Pono Foigto tyrimas yra\nkiek klaidingas. Aš pats lankiausi čia, tad aprašau tiks\nliau: važiuojant iš Gumbinės medžiais apsodintu vieš\nkeliu per Brakupėnus ir Maltviškės į Ragainę, per pusę\nprūsų mylios iki Maltviškių, iš Dubinu kaimo nesikeliant\nper Eimenio upelį, važiuojama kairiąja šio upelio pakran\nte ir tuojau prie Pilkalnio kaimo galima pastebėti seną\npiliavietę; nuo čia už kelių šimtų sieksnių yra Ząsupėnų\nkaimas, prie kurio nėra nieko, kas primintų tvirtovę.

t-009vidutinis

Nagrinėdamas Tacito geografiją, J. Foigtas nustatė Narbuto aptariamos Estijos padėtį kaimyninių kraštų atžvilgiu.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 91

Siame gana aiš\nkiame Tacito aprašyme atsiskleidžia ta istorinė tiesa, kad\njis turėjo žinių apie lietuvių tautą1, kurią stengėsi apra\nšyti vadindamas estais. Išnagrinėjęs Tacito geografiją,\nnaujųjų laikų prūsų istorikas nustatė šią Estijos padėtį\nkaimyninių kraštų atžvilgiu2 3. Į Vakarus nuo dešiniojo\n1 Thunmann.

t-010vidutinis

Betgi Pretorijus ir Johanas Leo, Gutštato kanauninkas, ir Flenenbergeris pirmasis, kaip jis pats prisipažįsta, o kiti pagal mato mus požymius, kaip savo tyrimo šaltinį turėjo ne tik vyskupo Kristijono kroniką, bet ir kitus šaltinius, vienalaikius su ja ar ba.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 432

Betgi Pretorijus ir Johanas Leo, Gutštato kanauninkas, ir Flenen- bergeris pirmasis, kaip jis pats prisipažįsta, o kiti pagal mato mus požymius, kaip savo tyrimo šaltinį turėjo ne tik vyskupo Kristijono kroniką, bet ir kitus šaltinius, vienalaikius su ja ar ba kiek vėlesnius, tačiau ankstesnius už Dusburgietį; abu kal ba apie tuos pačius vyriausiuosius žynius net plačiau ir su ge rokai išsamesniais paaiškinimais negu Simonas Grunau17. 2. Kritikui visai ne pagal skonį tų vyriausiųjų žynių vardai, todėl jam kelia įtarimą.

t-011vidutinis

Iš dalies tai buvo pono Foigto studijos apie senovės Sambijos vitingus (Geschichte der Eidechsen Gesellschaft in Preussen.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 346

Iš dalies tai buvo pono Foigto studijos apie senovės Sambijos vi- tingus (Geschichte der Eidechsen Gesellschaft in Preus- sen. S. 206—208) teiginiai; tačiau ten nepakako vietos viską plačiai išdėstyti, ir tik vienas dokumentas su pra dingusios žemės dydžio aprašymu sudarė svarbiausio įrodymo pagrindą. Čia plačiau panagrinėsime tuos tei ginius.

t-012vidutinis

Kadangi se nais pagonių laikais ji nebuvo žinoma šiuo pavadinimu, bet, kaip mano ponas Foigtas, buvęs kitas Lietuvos kraš tas, t.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 369

Salavija Vienuolikta Prūsijos provincija buvo Salavija, Scha- laueri. Jos sienas pažymėti yra labai sunku. Kadangi se nais pagonių laikais ji nebuvo žinoma šiuo pavadinimu, bet, kaip mano ponas Foigtas, buvęs kitas Lietuvos kraš tas, t. y. Pusnė. Tik jai sunykus, galbūt paskutiniais pa gonybės amžiais, atsirado šis pavadinimas, reiškiąs jos nuotolį nuo Prūsijos vidurio.

t-013vidutinis

Johanas Foigtas (Johannes Voigt) yra devyniatomės „Prūsijos istorijos“ (1827–1838) autorius.

Lietuvių tautos istorija, t. 5

PDF 9

Daugiausia nuorodų į devyniatomės „Prūsijos istorijos“ (1827-1838) autorių Johaną Foigtą (Johannes Voigt) ir į dvy- likatomės „Rusijos valstybės istorijos“ (1816-1829) autorių Nikolajų Karamziną.

c-001Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Žymiai išsamiau jis ištyrė kroniką, rengdamas naują jos leidimą „Scriptores rerum Prussicarum“ serijoje, kur tekstas pateiktas pagal geriausius nuorašus (pagrindu paimtas XVII a. Torunės nuorašas, jis sulygintas su XVI a. Karaliaučiaus, Berlyno ir kt. variantais)85. Pridėta platus įvadas ir komentarai, tiesa, atskleidžiantys visų pirma Ordino istoriją; baltistiniai, lituanistiniai faktai juose paliesti žymiai mažiau ir mūsų negali patenkinti.

c-002Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Lietuvos istorijos momentus87. Kronika įvertinta ir lietuvių tarybinėje istoriografijoje88. Liaudies Lenkijoje pasirodžiusiame specialiai Dusburgiečio kronikai skirtame M. Poliakuvnos darbe išsamiai išanalizuoti kronikos šaltiniai, be kita ko, žodinė tradicija ir paties kronikininko stebėjimai, teologiniai ir politiniai šio kūrinio uždaviniai ir kt. klausimai89.

c-003Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

425 ## Puslapis 425 III priedas Apie deives Išspausdinus pirmosios knygos antrojo skyriaus lankus, pa stebėjome, kad kai kuriuose straipsniuose apie deives praleis ti vardai, kuriais jas vadino prūsai; jų yra Prūsijos kronikose, ir iš ten išrašyti Foigto veikale (Geschichte Preussens. - B. I. - S. 594). Taigi čia dedame tą papildymą.

c-004Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

būti tariama Mergo; Henenbergerio Ronis yra Romais - visiš kai lietuviškas vardas; Bollojsus atsispindi pas mus pačius Lie tuvoje daugelyje vietovardžių - Balčiai (Bolcie), Baltininkai (Bolcieniki), Balaičiai (Bolojcie). Pagaliau kritikas, norėdamas visiškai sugriauti vyriausiųjų žynių sąrašą, sako, kad Jaygello, Jargallo, Pomoloys esą aiškiai lietuviški vardai. O kas gi buvo anų amžių prūsai, jei ne lietuviai, ar jie nebuvo vienos su Lie tuva kilties ir vienos genties broliai?

c-005Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Šiuos savo taisymus T. Narbutas aiškino tuo, kad ankstesnis, tai yra 1817 metų, vokiško teksto šifruotojas datas klaidingai perskaitęs (Narbutt T. Dzieje. - T. I. - S. 229. - Przy- pis 1), bet tuo sunku patikėti, nes J. F. R. (Rivijaus) kronikos rankraštyje bent jau metų datos yra visiš kai aiškios, lengvai įskaitomos (Rimanto Jaso pa aiškinimas). P. 273* - Išnaša, kuria autorius papildė paragrafą, rengda mas antrąjį LTI leidimą (PEĮ.

c-008Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

342 ## Puslapis 353 *■ * * IV priedas S e n o v ė s P rū sijo s g e o g r a fija Ištrauka iš Foigto (Gesch. Preuss. B. I. S. 476—510) Nors aprašėme atskiras senovės Prūsijos provincijas, tačiau, kadangi puikus šios tautos istorijos išmanymas padeda geriau pažinti tautos istoriją, ne pro šalį bus pa teikti čia geografinius, statistinius ir istorinius visų pro vincijų aprašymus, kai jas XIII amžiaus pradžioje rado kryžiuočiai, bent tam, kad supažindintume mūsų skaity tojus su tomis žiniomis, kurias surinko mokslininkas is torikas ponas Foigtas.

c-010Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Bet panašiau į tiesą tai, kad ji buvo tarp Eimenio ir Ząsupės upelių, į pietryčius nuo Kraupiškių kaimo, netoli Įsros upės, kur esama tvirtovės pėdsakų ant kalno prie Ząsupėnų kaimo; tai labiau primena šį pavadinimą, nors ši vieta, mūsų nuomone, priklauso Nadruvai. Pono Foigto tyrimas yra kiek klaidingas. Aš pats lankiausi čia, tad aprašau tiks liau: važiuojant iš Gumbinės medžiais apsodintu vieš keliu per Brakupėnus ir Maltviškės į Ragainę, per pusę prūsų mylios iki Maltviškių, iš Dubinu kaimo nesikeliant per Eimenio upelį, važiuojama kairiąja šio upelio pakran te ir tuojau prie Pilkalnio kaimo galima pastebėti seną piliavietę; nuo čia už kelių šimtų sieksnių yra Ząsupėnų kaimas, prie kurio nėra nieko, kas primintų tvirtovę.