t-001vidutinis
J. Foigtas XIX a. trečiajame dešimtmetyje ėmėsi moksliškai tirti Dusburgiečio kroniką.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 20
Moksliškai šį veikalą tyrinėti XIX a. 3-ame dešimtmetyje ėmėsi J. Foigtas83.
Autorius
Johanas Foigtas
13 teiginių24 įrašai0 ryšių
Šaltiniai ir citatos
Teiginiai ir įrodymai
Visi 13 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.
Grįžti į objekto apžvalgą1–13 iš 13 teiginių
J. Foigtas parašė veikalą „Geschichte Preussens“.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 21
83 Voigt J. Geschichte Preussens, B. 3, S. 603—626.
t-003vidutinis
Narbutas rašo, kad Foigtas legendą apie vyriausiuosius žynius laikė tuščiagarbio vienuolio išmone.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 433
Juk ponas Foigtas13 pateikia priekaištą, kad visa ta legenda apie vyriausiuosius žynius esanti kažkokio tuščiagarbio vienuolio išmonė... Sis vyriausiųjų žynių sąrašo pasmerkimas yra paimtas iš Hartknocho14, bet jis pareiškė tai nepateikdamas argumentų, vien kaip savo paties abejonę.
t-004vidutinis
Johanas Foigtas buvo Karaliaučiaus universiteto profesorius ir daugiatomės „Prūsijos istorijos“ autorius.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 497
P. 258** - Johano Foigto - Karaliaučiaus universiteto profesoriaus, istoriko, kryžiuočių Slaptojo archyvo tyrinėtojo, parašiusio daugiatomę „Prūsijos istoriją“ {Voigt Johann. Geschichte Preussens. - B. I-IX. Königsberg, 1827-1839) veikalai buvo vieni dažniausiai cituojamų darbų T. Narbuto LTI.
t-005vidutinis
Teodoras Narbutas poną Foigtą vadino įžymiu autoriumi, kuris darbštumu ir talentais atskleidė kryžiuočių dokumentų bei kronikų turtingumą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 31
Mokytos plunksnos dirbo ir dabar darbuojas i prie jų istorijos: Kocebus* parašė senovės Prūsų istoriją, pelniusią didelį pripažinimą; mokslingasis ponas Foi'gtas** baigia išleisti paskutinius pilnos tos pačios istorijos tomus, kurių bus astuoni; šis visiškai užbaigtas veikalas savo verte pranoksta visus lig tol žinomus todėl, kad jis remiasi kryžiuočių dokumentais ir kronikomis, o jie yra iš visur sukaupti Karaliaučiuje. Šie šaltiniai mokslininkams buvo žinomi: mūsų rusiškieji senovės tyrėjai netgi padarė išsamiai ir tvarkingai surinktų, reikalingų ištraukų atsargas, o ponas Foigtas pats nepaprastu savo darbštumu, genialumu ir talentais atskleidė jų turtingumą ir parodė retą jų panaudojimo pavyzdį; citavimo tikslumo, sveikos kritikos, dalyko, mokslų ir kalbų išmanymo atžvilgiu tai tikrai įžymus autorius. Be to, Rusijos valstybės vakarinėse vokiečių gubernijose steigiasi draugijos, pluša mokslininkai, žadėdami naujų šiaurinių kraštų istorijos vaisių.
t-006vidutinis
Foigto ištraukoje teigiama, kad Aistmarės išsiplėtė į rytus, o tarp senos Baigos pilies ir Piliavos anksčiau buvo gyvenama sausuma.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 344
333 ## Puslapis 344 * * * III priedas A p ie d in g u s į Vitiem dijos k ra štą Ištrauka iš Foigto (Gesch. Preuss. B. I. S. 677) Tai, kad Aistmarės1 gerokai išplėtė savo plotą, ypač į rytus, ir ten, kur šiandien tarp senos Baigos pilies ir Piliavos miesto viską dengia marių vandenys, ankstesniais laikais buvo gyvenama sausuma, jokiais požiūriais nėra naujas teiginys.
t-007vidutinis
Ponas Foigtas Berlyno rankraštyje rado vietovardį Raganita, o Narbutas jį laikė tikriausiu Ragainės pavadinimu dėl ryšio su vardu Ragana.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 369
Ragainė Hartknocho išleistame Dusburgo veikale klaidingai pavadinta Ramige (p. III. C. 178). Ponas Foigtas rado Berlyno rankraštyje vietovardį Raganita, ir tai žinomas pats tikriausias pavadinimas, nes jis kilęs iš mitinio vardo Ragana.
t-008vidutinis
Teodoras Narbutas Foigto tvirtovės vietos tyrimą laikė kiek klaidingu ir tvirtovę siejo su sena piliaviete prie Pilkalnio kaimo.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 369-370
Bet panašiau į tiesą tai, kad ji buvo tarp Eimenio ir Ząsupės upelių, į pietryčius nuo Kraupiškių kaimo, netoli Įsros upės, kur esama tvirtovės pėdsakų ant kalno prie Ząsupėnų kaimo; tai labiau primena šį pavadinimą, nors ši vieta, mūsų nuomone, priklauso Nadruvai. Pono Foigto tyrimas yra kiek klaidingas. Aš pats lankiausi čia, tad aprašau tiksliau: važiuojant iš Gumbinės medžiais apsodintu vieškeliu per Brakupėnus ir Maltviškės į Ragainę, per pusę prūsų mylios iki Maltviškių, iš Dubinu kaimo nesikeliant per Eimenio upelį, važiuojama kairiąja šio upelio pakrante ir tuojau prie Pilkalnio kaimo galima pastebėti seną piliavietę; nuo čia už kelių šimtų sieksnių yra Ząsupėnų kaimas, prie kurio nėra nieko, kas primintų tvirtovę.
t-009vidutinis
Nagrinėdamas Tacito geografiją, J. Foigtas nustatė Narbuto aptariamos Estijos padėtį kaimyninių kraštų atžvilgiu.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 91
Siame gana aiškiame Tacito aprašyme atsiskleidžia ta istorinė tiesa, kad jis turėjo žinių apie lietuvių tautą1, kurią stengėsi aprašyti vadindamas estais. Išnagrinėjęs Tacito geografiją, naujųjų laikų prūsų istorikas nustatė šią Estijos padėtį kaimyninių kraštų atžvilgiu2 3. Į Vakarus nuo dešiniojo 1 Thunmann.
t-010vidutinis
Betgi Pretorijus ir Johanas Leo, Gutštato kanauninkas, ir Flenenbergeris pirmasis, kaip jis pats prisipažįsta, o kiti pagal mato mus požymius, kaip savo tyrimo šaltinį turėjo ne tik vyskupo Kristijono kroniką, bet ir kitus šaltinius, vienalaikius su ja ar ba.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 432
Betgi Pretorijus ir Johanas Leo, Gutštato kanauninkas, ir Flenenbergeris pirmasis, kaip jis pats prisipažįsta, o kiti pagal matomus požymius, kaip savo tyrimo šaltinį turėjo ne tik vyskupo Kristijono kroniką, bet ir kitus šaltinius, vienalaikius su ja arba kiek vėlesnius, tačiau ankstesnius už Dusburgietį; abu kalba apie tuos pačius vyriausiuosius žynius net plačiau ir su gerokai išsamesniais paaiškinimais negu Simonas Grunau17. 2. Kritikui visai ne pagal skonį tų vyriausiųjų žynių vardai, todėl jam kelia įtarimą.
t-011vidutinis
Iš dalies tai buvo pono Foigto studijos apie senovės Sambijos vitingus (Geschichte der Eidechsen Gesellschaft in Preussen.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 346
Iš dalies tai buvo pono Foigto studijos apie senovės Sambijos vitingus (Geschichte der Eidechsen Gesellschaft in Preussen. S. 206—208) teiginiai; tačiau ten nepakako vietos viską plačiai išdėstyti, ir tik vienas dokumentas su pradingusios žemės dydžio aprašymu sudarė svarbiausio įrodymo pagrindą. Čia plačiau panagrinėsime tuos teiginius.
t-012vidutinis
Kadangi se nais pagonių laikais ji nebuvo žinoma šiuo pavadinimu, bet, kaip mano ponas Foigtas, buvęs kitas Lietuvos kraš tas, t.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 369
Salavija Vienuolikta Prūsijos provincija buvo Salavija, Schalaueri. Jos sienas pažymėti yra labai sunku. Kadangi senais pagonių laikais ji nebuvo žinoma šiuo pavadinimu, bet, kaip mano ponas Foigtas, buvęs kitas Lietuvos kraštas, t. y. Pusnė. Tik jai sunykus, galbūt paskutiniais pagonybės amžiais, atsirado šis pavadinimas, reiškiąs jos nuotolį nuo Prūsijos vidurio.
t-013vidutinis
Johanas Foigtas (Johannes Voigt) yra devyniatomės „Prūsijos istorijos“ (1827–1838) autorius.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 9
Daugiausia nuorodų į devyniatomės „Prūsijos istorijos“ (1827-1838) autorių Johaną Foigtą (Johannes Voigt) ir į dvylikatomės „Rusijos valstybės istorijos“ (1816-1829) autorių Nikolajų Karamziną.