Johanas Foigtas

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Moksliškai šį veikalą tyrinėti XIX a. 3-ame dešimtmetyje ėmėsi J. Foigtas83.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Juk ponas Foigtas13 pateikia priekaištą, kad visa ta legen­\nda apie vyriausiuosius žynius esanti kažkokio tuščiagarbio vie­\nnuolio išmonė... Sis vyriausiųjų žynių sąrašo pasmerkimas yra\npaimtas iš Hartknocho14, bet jis pareiškė tai nepateikdamas\nargumentų, vien kaip savo paties abejonę.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

P. 258** - Johano Foigto - Karaliaučiaus universiteto profe­\nsoriaus, istoriko, kryžiuočių Slaptojo archyvo tyri­\nnėtojo, parašiusio daugiatomę „Prūsijos istoriją“\n{Voigt Johann. Geschichte Preussens. - B. I-IX. -\nKönigsberg, 1827-1839) veikalai buvo vieni daž­\nniausiai cituojamų darbų T. Narbuto LTI.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Mokytos plunksnos dirbo ir dabar\ndarbuojas i prie jų istorijos: Kocebus* parašė senovės\nPrūsų istoriją, pelniusią didelį pripažinimą; mokslingasis\nponas Foi'gtas** baigia išleisti paskutinius pilnos tos\npačios istorijos tomus, kurių bus astuoni; šis visiškai už­\nbaigtas veikalas savo verte pranoksta visus lig tol žino­\nmus todėl, kad jis remiasi kryžiuočių dokumentais ir kro­\nnikomis, o jie yra iš visur sukaupti Karaliaučiuje. Šie\nšaltiniai mokslininkams buvo žinomi: mūsų rusiškieji se­\nnovės tyrėjai netgi padarė išsamiai ir tvarkingai surink­\ntų, reikalingų ištraukų atsargas, o ponas Foigtas pats\nnepaprastu savo darbštumu, genialumu ir talentais at­\nskleidė jų turtingumą ir parodė retą jų panaudojimo pa­\nvyzdį; citavimo tikslumo, sveikos kritikos, dalyko, mokslų\nir kalbų išmanymo atžvilgiu tai tikrai įžymus autorius.\nBe to, Rusijos valstybės vakarinėse vokiečių gubernijose\nsteigiasi draugijos, pluša mokslininkai, žadėdami naujų\nšiaurinių kraštų istorijos vaisių.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

333\n\n## Puslapis 344\n\n* * *\nIII priedas\nA p ie d in g u s į\nVitiem dijos k ra štą\nIštrauka iš Foigto\n(Gesch. Preuss. B. I. S. 677)\nTai,\nkad\nAistmarės1\ngerokai\nišplėtė savo\nplotą,\nypač į rytus, ir ten, kur šiandien tarp senos Baigos pilies\nir Piliavos miesto viską dengia marių vandenys, anks­\ntesniais laikais buvo gyvenama sausuma, jokiais požiūriais\nnėra naujas teiginys.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Ragainė Hartknocho išleistame Dus- burgo veikale klaidingai pavadinta Ramige (p. III. C. 178). Ponas Foigtas rado Berlyno rankraštyje vietovardį Raganita, ir tai žinomas pats tikriausias pavadinimas, nes jis kilęs iš mitinio vardo Ragana.