Jeigu mes net tarsime, kad ta pilis Vilniuje \ngerokai anksčiau pastatyta, tai Dusburgas, Gedimino \namžininkas būdamas, 1324 metais nevadintų jos Castrum Ge\ndemini, juk pats Gediminas, arba rygiečiai, dar prieš metus \nviešuose laiškuose ir dokumentuose aiškiai ją vadina Vil\nniaus ir sutartis tuo vardu vadinamame mieste pasirašo. Tai\ngi atrodo, kad ta Hartknocho prielaida, esą Vilnius turėjęs \nbūti ta vadinama Castrum Gedemini, yra visiškai atmestina. \nMes net veikiau Veliuonoje negu Vilniuje tą Gedimino pilį \nmanytume buvus.
Narbutas Hartknochą kartu su Škicu, Henenbergeriu ir Kojalavičiumi kaltino apšmeižus senovės lietuvius, esą šie greitindavę ligonių ir mirštančiųjų mirtį.
Draugystės, svetingumo, santai kos, būsimo pomirtinio gyvenimo vilties dievybės šiai dievo baimingai tautai tikriausiai nebuvo tušti simboliai. Tad Ški cas, Henenbergeris, Hartknochas ir Kojalavičius apšmeižė se novės lietuvius, priskirdami jiems žiaurumą su ligoniais, bejė giais, luošaisiais arba mirštančiais žmonėmis, esą buvę įprasta pagreitinti jų mirtį . Tuo nepatikės niekas, kas bent kiek pa- 13 13 Iš dalies tą darė herulai - tai pasakysime mūsų istorijos tęsiny je, - bet ne smurtu ir ne pagal religijos nuostatus, o tik prietaringų ir ligos palaužtų senelių prašymu.
Ten ji šiau rėje ir rytuose ribojosi su Žemaitija ir iš dalies su Lie tuva. Šioje provincijoje šen bei ten aptikta gynybinių įtvirtinimų vietų. Tokia tvirtovė buvusi ant kalvos netoli Ragainės, kur buvo pastatyta šitaip vadinama kryžiuo čių pilis. Ten, netoli Supenų kaimo, esama senovės skal vių pilies pėdsakų. Ragainė Hartknocho išleistame Dus- burgo veikale klaidingai pavadinta Ramige (p.
O \nkad šis palyginimas yra toks pat beprasmis ir netinkamas kaip \nRomovės kildinimas iš Romos, šito mažamokslis ordino kro\nnikininkas, be abejo, nesuvokė.\nNet atrodo, kad yra pagrindo manyti, jog jis tuo palygini\nmu norėjo užmaskuoti savo nežinojimą, matomą iš žodžiųqui- \ndam didus Crive (vienas žmogus, vadintas kriviu). Tad atlei\ndžiame Dusburgiečiui šį palyginimą, kaip jam būdingą, kaip \njo išsišokimą, kuris mums bevertis ir bereikšmis.
Anot Hartknocho, sudargų iš ties būta, jų atminimas gyvas šios žemės padavimuose ir kai kuriuose vietovardžiuose2. Dar ir šiandien čia yra du piliavietėmis garsėjantys miesteliai, vadinami Sudargais: vienas Prūsijoje, prie Rausvės upės, antras — kairiojoje Nemuno pakrantėje, šiek tiek žemiau Jurbarko. Siame senoviniame krašte taip pat yra Rosės upė, iki mūsų die nų išsaugojusi šį pavadinimą: ji prasideda į šiaurę nuo Liubavo miestelio, teka iš pietų šiaurės link ir įteka į Šešupę jos kairiojoje pakrantėje, kiek aukščiau Naumies čio.
Ten ji šiau rėje ir rytuose ribojosi su Žemaitija ir iš dalies su Lie tuva. Šioje provincijoje šen bei ten aptikta gynybinių įtvirtinimų vietų. Tokia tvirtovė buvusi ant kalvos netoli Ragainės, kur buvo pastatyta šitaip vadinama kryžiuo čių pilis. Ten, netoli Supenų kaimo, esama senovės skal vių pilies pėdsakų. Ragainė Hartknocho išleistame Dus- burgo veikale klaidingai pavadinta Ramige (p.