Santrauka
Dusburgietis teigia, kad endzelynas tapatina su šiuo prūsų žemės vardu (Endzelins J.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Dusburgietis teigia, kad endzelynas tapatina su šiuo prūsų žemės vardu (Endzelins J. | c-001 | |
| t-002 Petro Dusburgiečio leidinyje J. Endzelynas įtraukiamas į išsamiai prūsų kalbą ir jos paminklus tyrusių kalbininkų seką. | c-003 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Dusburgietis teigia, kad endzelynas tapatina su šiuo prūsų žemės vardu (Endzelins J.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Šiaurės vakarų Kurše, prie Edolės, žinomas vietovardis (dvaro vardas) Semba, kurį J. Endzelynas tapatina su šiuo prūsų žemės vardu (Endzelins J. Piezimes…, p. 8).
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: J. Endzelynas įtraukiamas į prūsų kalbą tyrusių kalbininkų seką.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Nuo XIX a. vidurio kalbininkai, pradedant F. Bopu, G. H. F. Neselmanu, baigiant J. Endzelynu ir kt., išsamiai tyrė prūsų kalbą bei jos paminklus. Savo indėlį įnešė ir lietuvių lingvistai, ypač tarybiniu laikotarpiu6. Ilgainiui pavyko nustatyti prūsų kalbos vietą baltų kalbų šeimoje: prigijo nuomonė, kad ji esanti artimiausia lietuvių bei latvių kalbų giminaitė, artimesnė lietuvių negu latvių kalbai, išlaikiusi daugiau archaizmų negu lietuvių kalba ir t. t.7 Taigi vakarų baltų (prūsų) tarmės, daugeliu atvejų archaiškesnės už rytų baltų (lietuvių-latvių) tarmes, nuo pastarųjų skiriasi, tačiau V. Mažiulio tyrimai rodo, kad jų skirtingumo laipsnis kur kas mažesnis, negu iki šiol buvo įprasta manyti8.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |