Lietuvos istorijos žinių lobynas
autorius
8 teiginiai9 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Poška, pats globojęs lietuviškosios kultūros palaikus savo Baubly ir rašęs žemaitiškai. Poška net ėmė rašyti žemaitišką žodyną ir tam tikslui rinko senas knygas. Poška savo Baubly įtaisė net senienų muziejų.
Patikrinti teiginiai
D. Poška savo Baublyje įtaisė senienų muziejų.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Be to, buvo renkamos se-\nnienos ir seni istoriniai doku-\nmentai, o D. Poška savo\nBaubly įtaisė net senienų mu-\nziejų. Jis taip pat bandė rašyti\nir Lietuvos istoriją.
D. Poška savo Baublyje globojo lietuviškosios kultūros palaikus ir rašė žemaitiškai.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Baužos mintys sukėlė didelį atgarsį mokslininkų ir lietuvių\nveikėjų tarpe. Ypač juo buvo susižavėjęs D. Poška, pats\nglobojęs lietuviškosios kultūros palaikus savo Baubly ir rašęs\nžemaitiškai.
1829 m. „Dziennik Warszawski“ išspausdino Dionizo Poškos straipsnį „Keletas įžanginių žodžių bet kam, žadančiam rašyti Lietuvos ir Žemaičių istoriją“.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Be to, ir anuometinė atmosfera buvo palanki tokiam sprendimui pri imti. Bene geriausiai ją apibūdina 1829 metais „Dziennik Wars- zawski“ išspausdintas Dionizo Poškos straipsnis „Keletas įžan ginių žodžių bet kam, žadančiam rašyti Lietuvos ir Žemaičių istoriją“8. Jis parašytas metai prieš mirtį, todėl jį drįstume lai kyti tam tikru literatūriniu testamentu.
Narbutas rašo, kad D. Poškai buvo žinomi S. Daukanto „Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių“ ir spėta, jog Poška galėjo juos persirašyti.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Manoma, kad tuo metu jau buvo parašyti\nS. Daukanto „Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių“. D. Poškai\nbuvo žinomas šis veikalas, net spėjama, kad jis galėjo būti jo\npersirašytas11. Bet savo straipsnyje jis nemini S. Daukanto, ta\nrytum pastangų parašyti lietuvių tautos istoriją iki pat 1829\nmetų ir nebuvo.
Teodoro Narbuto vertinimu, Dionizo Poškos 1829 m. straipsnis apie Lietuvos ir Žemaičių istorijos rašymą buvo literatūrinis testamentas.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Tame pačiame laiške I. Ona cevičiui istorikas prisipažino, jog šią medžiagą jis ėmė tvarkyti maždaug prieš dešimtį metų, t. y. apie 1825— 1827 metus. Vadinasi, trečiojo dešimtmečio pabaigoje T. Narbutas jau turėjo sukaupęs pakankamą kiekį šalti nių, kuriais remdamasis galėjo ryžtis rekonstruoti seniau sią Lietuvos istoriją. Be to, ir anuometinė atmosfera bu vo palanki tokiam sprendimui priimti. Bene geriausiai ją apibūdina 1829 metais „Dziennik Warszawski“ išspaus dintas Dionizo Poškos straipsnis „Keletas įžanginių žo džių bet kam, žadančiam rašyti Lietuvos ir Žemaičių is toriją“2.
Ši mintis paskatino kai kuriuos inteligentus, gyvenusius Žemaitijoje, imti rašyti poeziją žemaitiškai, arba lietuviškai (Dionizas Poška, Silvestras Valiūnas).
Varšuvoje Mokslo bičiulių drau- 3 skyrius • R U S I J O S I M P E R I J O S VA L D O M A L I E T U VA ( 1 7 9 5 – 1 9 1 5 ) 111 gija išleido iš Lietuvos kilusio kunigo ir teologo Ksavero Bogušo knygelę „Apie lietuvių tautos ir kalbos kilmę“, kurioje pirmą kartą nuskambėjo mintis, kad lietuvių kalba yra visiškai tinkama būti atskiros aukštosios kultūros kalba. Ši mintis paskatino kai kuriuos inteligentus, gyvenusius Žemaitijoje, imti rašyti poeziją žemaitiškai, arba lietuviškai (Dionizas Poška, Silvestras Valiūnas). Įspūdį padarė 1818 m.
Vaidmenys: author · person
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.
Provenansas