Lietuvos istorijos žinių lobynas
Autorius
9 teiginiai13 įrašų2 ryšiai
Poška, pats globojęs lietuviškosios kultūros palaikus savo Baubly ir rašęs žemaitiškai. Poška net ėmė rašyti žemaitišką žodyną ir tam tikslui rinko senas knygas. Poška savo Baubly įtaisė net senienų muziejų.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Gebėjimai |
|
| |
| Pažiūros |
|
|
Patikrinti teiginiai
D. Poška savo Baublyje įtaisė senienų muziejų.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Be to, buvo renkamos senienos ir seni istoriniai dokumentai, o D. Poška savo Baubly įtaisė net senienų muziejų. Jis taip pat bandė rašyti ir Lietuvos istoriją.
D. Poška savo Baublyje globojo lietuviškosios kultūros palaikus ir rašė žemaitiškai.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Baužos mintys sukėlė didelį atgarsį mokslininkų ir lietuvių veikėjų tarpe. Ypač juo buvo susižavėjęs D. Poška, pats globojęs lietuviškosios kultūros palaikus savo Baubly ir rašęs žemaitiškai.
1829 m. „Dziennik Warszawski“ išspausdino Dionizo Poškos straipsnį „Keletas įžanginių žodžių bet kam, žadančiam rašyti Lietuvos ir Žemaičių istoriją“.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Be to, ir anuometinė atmosfera buvo palanki tokiam sprendimui priimti. Bene geriausiai ją apibūdina 1829 metais „Dziennik Warszawski“ išspausdintas Dionizo Poškos straipsnis „Keletas įžanginių žodžių bet kam, žadančiam rašyti Lietuvos ir Žemaičių istoriją“8. Jis parašytas metai prieš mirtį, todėl jį drįstume laikyti tam tikru literatūriniu testamentu.
Narbutas rašo, kad D. Poškai buvo žinomi S. Daukanto „Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių“ ir spėta, jog Poška galėjo juos persirašyti.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Manoma, kad tuo metu jau buvo parašyti S. Daukanto „Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių“. D. Poškai buvo žinomas šis veikalas, net spėjama, kad jis galėjo būti jo persirašytas11. Bet savo straipsnyje jis nemini S. Daukanto, tarytum pastangų parašyti lietuvių tautos istoriją iki pat 1829 metų ir nebuvo.
Teodoro Narbuto vertinimu, Dionizo Poškos 1829 m. straipsnis apie Lietuvos ir Žemaičių istorijos rašymą buvo literatūrinis testamentas.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Tame pačiame laiške I. Onacevičiui istorikas prisipažino, jog šią medžiagą jis ėmė tvarkyti maždaug prieš dešimtį metų, t. y. apie 1825— 1827 metus. Vadinasi, trečiojo dešimtmečio pabaigoje T. Narbutas jau turėjo sukaupęs pakankamą kiekį šaltinių, kuriais remdamasis galėjo ryžtis rekonstruoti seniausią Lietuvos istoriją. Be to, ir anuometinė atmosfera buvo palanki tokiam sprendimui priimti. Bene geriausiai ją apibūdina 1829 metais „Dziennik Warszawski“ išspausdintas Dionizo Poškos straipsnis „Keletas įžanginių žodžių bet kam, žadančiam rašyti Lietuvos ir Žemaičių istoriją“2.
Ši mintis paskatino kai kuriuos inteligentus, gyvenusius Žemaitijoje, imti rašyti poeziją žemaitiškai, arba lietuviškai (Dionizas Poška, Silvestras Valiūnas).
Bene geriausiai ją apibūdina 1829 metais „Dziennik Warszawski“ išspaus dintas Dionizo Poškos straipsnis „Keletas įžanginių žo džių bet kam, žadančiam rašyti Lietuvos ir Žemaičių is toriją“2.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Tame pačiame laiške I. Onacevičiui istorikas prisipažino, jog šią medžiagą jis ėmė tvarkyti maždaug prieš dešimtį metų, t. y. apie 1825— 1827 metus. Vadinasi, trečiojo dešimtmečio pabaigoje T. Narbutas jau turėjo sukaupęs pakankamą kiekį šaltinių, kuriais remdamasis galėjo ryžtis rekonstruoti seniausią Lietuvos istoriją. Be to, ir anuometinė atmosfera buvo palanki tokiam sprendimui priimti. Bene geriausiai ją apibūdina 1829 metais „Dziennik Warszawski“ išspausdintas Dionizo Poškos straipsnis „Keletas įžanginių žodžių bet kam, žadančiam rašyti Lietuvos ir Žemaičių istoriją“2.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.