Lietuvos istorijos žinių lobynas
Autorius
21 teiginys35 įrašai1 ryšys
Adomas Stanislovas Naruševičius – lenkų poetas, istorikas ir autorius, reikšmingas kritiškesnio praeities tyrimo tradicijai. Jis gyveno 1733–1796 m., o svarbiausias jo istorinis veikalas „Historya narodu Polskiego, od początku chrześcijaństwa“ buvo išleistas Varšuvoje 1803–1804 m. Septynių tomų istorijoje, plačiai aprėpusioje ir Lietuvos praeitį, Naruševičius pradėjo kritiškas praeities studijas ir subūrė savitą istorijos rašymo mokyklą. Jo tyrinėjimai apėmė sudėtingus baltų ir senųjų tautų geografijos bei kilmės klausimus: jis gelonų gyvenamąją vietą siejo su Nemuno aukštupiu, o Owim žemę – su Prūsija. Vis dėlto Teodoras Narbutas kritikavo Naruševičių, teigdamas, kad šis daugiausia aprašė valdžios veiksmus ir karus, o ne pačią tautą.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Pareigos ir vaidmuo |
|
| |
| GebėjimaiŠaltinių nesutarimas |
|
| |
| Istorinė reikšmė |
|
|
Patikrinti teiginiai
Leidinio pastaba Adomą Stanislovą Naruševičių vadina lenkų poetu ir istoriku bei sieja jį su „Historya narodu Polskiego“.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
P. 173* - Tai žymaus lenkų poeto ir istoriko Adomo Stanislovo Naruševičiaus (1733-1796) veikalas (NaniszewiczA. Historya narodu Polskiego, od początku chrzescianstwa. - T. I-VII. - Warszawa, 1803- 1804).
Adomas Stanislovas Naruševičius šešių tomų veikalu „Lenkų tautos istorija“ pradėjo kritiškas praeities studijas.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Pradėjus leisti originalius tekstus buvo galima sistemingiau tirti savo krašto praeitį. Plačiai užgriebdamas ir Lietuvos istoriją, vysk. Adomas Stanislovas Naruševičius (Naruszewicz) savo 6 tomų veikalu «Lenkų tautos istorija»^34 pradėjo kritiškas praeities studijas. Sudarydamas savo istorijos rašymo « mokyklą », Naruševičius visokių negerovių šaltiniu telaikė monarcho valdžios aprėžimą.
Naruševičius parašė veikalą „Historya narodu Polskiego, od początku chrzesciaństwa“.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Tai žymaus lenkų poeto ir istoriko Adomo Stanislovo Naruševičiaus (1733—1796) veikalas (Naruszewicz A. Historya narodu Polskiego, od początku chrzesciañstwa. T. 1—7. Warszawa, 1803— 1804
Naruševičius, Narbuto vertinimu, iki XII a. jotvingiams priskyrė pernelyg plačias valdas nuo Bugo iki Beržūnos ir nuo Pripetės iki Narvos.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Mechovita taip kalba apie čigonus, žmones, kuriuos kai kada priskirdavo prie jotvingių. 116 Naruševičius iki XII amžiaus priskiria jotvingiams pernelyg plačias valdas, kurios plyti nuo Bugo iki Beržūnos, nuo Pripetės iki Narvos1. Iš pradžių ši tauta, nors gausi ir didelė, gyveno nelabai plačiai, nes ją supo pažįstamos kitų tautų gyvenamosios vietovės.
Naruševičius gotų išėjimą aiškino tuo, kad dakai ir getai pasikvietė gotus, norėdami jungtis su jais, o ne būti svetimų valdomi.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Šitaip susiklosčiusi politinė padėtis, kiek suprantu, tapo priežastimi, kuri ir nulėmė drąsų gotų ketinimą iškeliauti į tolimas Rytų Europos šalis ir susirasti patogių kolonijai vietų palaimintose Rytų šalyse, į kurias visuomet viliojo kažin koks pagundos jausmas ir kažkada ten protėvių patirtos laimės prisiminimai. Naruševičius šį išėjimą aiškina kitaip. Jis rašo: „Panašu į tiesą, kad dakai su getais, prisimindami tiek iš romėnų patirtų pralaimėjimų, pasikvietė pas save gotus, pasiryžę veikiau jungtis su jais negu būti svetimų valdomi“1.
Narbutas laiške Anicetui Renjė kritikavo Naruševičių, kad šis rašė apie valdžios veiksmus ir karo įvykius, bet ne apie tautą.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Lyg atsakydamas gausiems savo darbo kritikams, T. Narbutas laiške Vilniaus gydytojui ir artimam šeimos draugui Anicetui Renjė rašė: „Mūsų istorijoje tiek mažai faktų, tiek daug visuotinės istorijos <...>. Istorikas Naruševičius nieko apie tautą nerašė, tik dėstė valdžios veiksmus ir karo įvykius, o Lelevelis, norėdamas tai ištaisyti, puolė į kitą suklydimą: samprotaudamas ir lygindamas ją su kitomis europietiškomis valstybėmis, savo tyrimuose faktams neskyrė pakankamai vietos.
Narbutas rašo, kad Naruševičius rėmė nuomonę, jog Owim žemė buvo dabartinė Prūsija.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Tarp mokslininkų ¡buvęs Hugo Grocijus2*, taip ¡pat Pilypas Kjiuveris3**, kuris rašo: „Žemė Owim, plytėjusi priešais gotus, yra ne kokia kita, o dabar vadinama Prūsija, pilna pelkių ir ežerų, sunki armijai keliauti ir daugelyje vietų visiškai neįžengiama; šią žemę net ir šiais laikais saksai vadina Owimu. Pagaliau ir ¡pats Naruševičius, žinojęs tuos pačius ir, ko gero, dar ir kitus mums nežinomus įrodymus, visiškai rėmė šią nuomonę4. 247 Tas pats Jordanas, puikiai išmanęs istoriją ¡gotų, nuo neatmenamų laikų turėjusių glaudžių santykių su lietuvių žemėmis, tikriausiai žinojo jų geografinę padėtį ir pavadinimus, be to, jo žinios mums labai svarbios.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.) | — | 14 | 24 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.) | — | 6 | 9 |
| Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.) | — | 1 | 1 |