Lietuvos istorijos žinių lobynas
autorius
23 teiginiai23 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Adomas Stanislovas Naruševičius (Naruszewicz) savo 6 tomų veikalu «Lenkų tautos istorija»^34 pradėjo kritiškas praeities studijas.
Patikrinti teiginiai
Leidinio pastaba Adomą Stanislovą Naruševičių vadina lenkų poetu ir istoriku bei sieja jį su „Historya narodu Polskiego“.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
P. 173* - Tai žymaus lenkų poeto ir istoriko Adomo Stanis\nlovo Naruševičiaus (1733-1796) veikalas (Nanis-\nzewiczA. Historya narodu Polskiego, od początku\nchrzescianstwa. - T. I-VII. - Warszawa, 1803-\n1804).
Narbutas, remdamasis Naruševičiumi, rašė, kad Henilą garbino serbai ir kitos slavų tautos.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Mat, pasak Naruševičiaus , He-\nnilą garbino serbai ir kitos slavų tautos. 10\n10 Historya narodu Polskiego. - T. I. - S. 362*.
Narbutas Naruševičiui priskyrė nuomonę, kad slavai žinojo panašią ugnį, vadintą Zwicz.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Žyniai iš jų burdavo. Žemaičiai\nmanė, jog, kai užges amžinoji ugnis, Perkūnas sušals, o dievai\nužmigs; religijos pasikeitimą aiškino tuo, kad krikščionys tą ugnį\nužgesino .\nKaip mano Naruševičius', slavai taip pat žinojo panašią\nugnį, vadintą Zwicz.
Narbutas laiške Anicetui Renjė kritikavo Naruševičių, kad šis rašė apie valdžios veiksmus ir karo įvykius, bet ne apie tautą.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Lyg atsakydamas gausiems savo darbo kritikams, T. Nar butas laiške Vilniaus gydytojui ir artimam šeimos draugui Ani cetui Renjė rašė: „Mūsų istorijoje tiek mažai faktų, tiek daug visuotinės istorijos <...>. Istorikas Naruševičius nieko apie tautą nerašė, tik dėstė valdžios veiksmus ir karo įvykius, o Le levelis, norėdamas tai ištaisyti, puolė į kitą suklydimą: sam protaudamas ir lygindamas ją su kitomis europietiškomis vals tybėmis, savo tyrimuose faktams neskyrė pakankamai vietos.
Naruševičiaus manymu, slavai taip pat žinojo panašią ugnį, vadintą Zwicz.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Žyniai iš jų burdavo. Žemaičiai\nmanė, jog, kai užges amžinoji ugnis, Perkūnas sušals, o dievai\nužmigs; religijos pasikeitimą aiškino tuo, kad krikščionys tą ugnį\nužgesino .\nKaip mano Naruševičius', slavai taip pat žinojo panašią\nugnį, vadintą Zwicz.
Naruševičius gotų išėjimą aiškino tuo, kad dakai ir getai pasikvietė gotus, norėdami jungtis su jais, o ne būti svetimų valdomi.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Šitaip susiklosčiusi politinė pa dėtis, kiek suprantu, tapo priežastimi, kuri ir nulėmė drąsų gotų ketinimą iškeliauti į tolimas Rytų Europos šalis ir susirasti patogių kolonijai vietų palaimintose Ry tų šalyse, į kurias visuomet viliojo kažin koks pagundos jausmas ir kažkada ten protėvių patirtos laimės prisimi nimai. Naruševičius šį išėjimą aiškina kitaip. Jis rašo: „Panašu į tiesą, kad dakai su getais, prisimindami tiek iš romėnų patirtų pralaimėjimų, pasikvietė pas save gotus, pasiryžę veikiau jungtis su jais negu būti svetimų val domi“1.
Vaidmenys: author · person
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.
Provenansas
| Vidinis šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.) | — | 15 | 14 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.) | — | 7 | 7 |
| Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.) | — | 1 | 1 |