Valerijonas Protasevičius

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Be to, dar anksčiau minėtas Vilniaus vyskupas Protasevičius tris mūrinius namus, vieną Bernardinų gatvėje, o du Vyskupų gatvėje, 1579 metų kovo 6 dieną, fundacijos teise, užrašė Akademijai ir Collegio, nustatydamas sąlygas: lmo: kad keliems studentams, neturintiems už ką baigti mokslus, būtų duodamas valgis. 2mo: kad tie namai būtų vadinami Valerijono bursomis. 3tio: kad konviktuose gyvenantys studentai, katedroje, prieš Šv. Kryžiaus altorių, mišių klausydamiesi, aukotų maldas už fundatoriaus sielą.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

G) Apie kai kuriuos Akademijai ir Valerijono bursai funduotus turtus • 1569 metų spalio 4 d. Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius po kolegijos įkūrimo ir atkvietimo į ją jėzuitų fundavo ir įsteigė įvairių mokslų viešąsias mokyklas. 1578 metais Karalius Steponas Batoras, šias funduotas mokyklas patvirtinęs, suteikė Akademijos vardą ir visoms akademijoms, o išskirtinai Krokuvos, prilygino.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Šiuo raštu skelbiame visiems, kam dera žinoti, kad Maskvos ginklų įveiktas ir sutriuškintas garbusis ir kilnusis ponas Go tardas Ketleris, Teutonų ordino Livonijoje magistras, vildamasis mūsų ištikimybės ir pritarimo, patikėjo mums save, ordiną bei valdas ir, jei juos imtumėmės ginti, pažadėjo mums perduoti kai kurias pilis ir apskritis, tačiau su konkrečiomis abiejų pusių sąlygomis, raštu ir priesaika iškilmingai patvirtintomis. Tarp jų buvo išsakyta ir tokia, kad tiems žmonėms, kurie mums su pačiomis apskritimis atitektų, šventomis apeigomis, taip pat su papročiais ir ypač religija, išpažįstančia Augustino tikėjimą, leistume laisvai naudotis. Tėvas ponas Valerijonas, Vilniaus vyskupas, vykdydamas savo prievolę ir pareigas, paprieštaravo, kad neturėtumėme šios sąlygos įtraukti į sutartį.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Lietuvos katalikai – ir pats Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius – stengėsi užbėgti už akių protestantų ketinimui įkurti kolegiją.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

14. Valerijonas Protasevičius Šuškovskis, pirma Vilniaus dekanas, paskui Lietuvos didysis raštininkas, po to Lucko vyskupas, pagaliau, 1556 m. į Vilniaus katedrą perkeltas, baigė gyvenimo dienas 1579 metais gruodžio 21 dieną. Labiausia išgarsėjo atkviesdamas į Vilnių jėzuitus ir įkurdamas Akademiją.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Jis taip pat palaimino Vilniuje Suomijos kunigaikščio Jono, kuris vėliau tapo Švedijos karaliumi, santuoką su Kotryna Jogailaite, karaliaus Žygimanto Augusto seserimi. — • .

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tarp jų buvo išsakyta ir tokia, kad tiems žmonėms, kurie mums su pačiomis apskritimis atitektų, šventomis apeigomis, taip pat su papročiais ir ypač religija, išpažįstančia Augustino tikėjimą, leistume laisvai naudotis. Tėvas ponas Valerijonas, Vilniaus vyskupas, vykdydamas savo prievolę ir pareigas, paprieštaravo, kad neturėtumėme šios sąlygos įtraukti į sutartį. Ir nors mes patys tokios pat nuomonės, nieku gyvu nenorėtumėme, kad kam nors pasirodytų, jog galėjome duoti sutikimą, vadovaudamiesi kokiais nors svetimais šventajai Bažnyčiai įstatymais, tačiau mums buvo žinomas krikščionių valdovų paprotys toms priimtoms 325 ## Puslapis 342 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS Principum, in iis populis, qui sese ad illorum fidem conferre solent, recipiendis consvetudo, solere sc-t illos cum omnia eorum Jūra, tum religionis atq.