Valerijonas Protasevičius aprašomas kaip Vilniaus vyskupas, kurio kvietimu 1569 m. Vilniuje pasirodę jėzuitai gavo lėšų kolegijai ir kurio sumanymą dėl Vilniaus akademijos parėmė Steponas Batoras.
Be to, dar anksčiau minėtas Vilniaus vyskupas Protase- vičius tris mūrinius namus, vieną Bernardinų gatvėje, o du Vyskupų gatvėje, 1579 metų kovo 6 dieną, fundacijos teise, užrašė Akademijai ir Collegio, nustatydamas sąlygas: lmo: kad keliems studentams, neturintiems už ką baigti mokslus, būtų duodamas valgis. 2mo: kad tie namai būtų vadinami Valerijono bursomis. 3tio: kad konviktuose gyvenantys studentai, katedroje, prieš Šv. Kryžiaus altorių, mišių klausydamiesi, aukotų mal das už fundatoriaus sielą.
G) Apie kai kuriuos Akademijai ir\nValerijono bursai funduotus turtus\n•\n1569 metų spalio 4 d. Vilniaus vyskupas Valerijonas Pro-\ntasevičius po kolegijos įkūrimo ir atkvietimo į ją jėzuitų fun-\ndavo ir įsteigė įvairių mokslų viešąsias mokyklas.\n1578 metais Karalius Steponas Batoras, šias funduotas mo\nkyklas patvirtinęs, suteikė Akademijos vardą ir visoms akade\nmijoms, o išskirtinai Krokuvos, prilygino.
Šiuo raštu skelbiame vi siems, kam dera žinoti, kad Maskvos ginklų įveiktas ir su triuškintas garbusis ir kilnusis ponas Go tardas Ketleris, Te utonų ordino Livonijoje magistras, vildamasis mūsų ištikimybės ir pritarimo, patikėjo mums save, ordiną bei val das ir, jei juos imtumėmės ginti, pažadėjo mums perduoti kai kurias pilis ir apskritis, tačiau su konkrečiomis abiejų pusių sąlygomis, raštu ir priesaika iškilmingai patvirtinto mis. Tarp jų buvo išsakyta ir tokia, kad tiems žmonėms, ku rie mums su pačiomis apskritimis atitektų, šventomis apei gomis, taip pat su papročiais ir ypač religija, išpažįstančia Augustino tikėjimą, leistume laisvai naudotis. Tėvas ponas Valerijonas, Vilniaus vyskupas, vykdydamas savo prievolę ir pareigas, paprieštaravo, kad neturėtumėme šios sąlygos įtraukti į sutartį.
14. Valerijonas Protasevičius Šuškovskis, pirma Vilniaus dekanas, paskui Lietuvos didysis raštininkas, po to Lucko vyskupas, pagaliau, 1556 m. į Vilniaus katedrą perkeltas, baigė gyvenimo dienas 1579 metais gruodžio 21 dieną. La biausia išgarsėjo atkviesdamas į Vilnių jėzuitus ir įkurda- mas Akademiją.
Jis taip pat palaimino Vilniuje Suomijos\nkunigaikščio Jono, kuris vėliau tapo Švedijos karaliumi,\nsantuoką su Kotryna Jogailaite, karaliaus Žygimanto Au\ngusto seserimi.\n— • .
