1579 m. kovo 6 d. Valerijonas Protasevičius fundacijos teise užrašė Akademijai ir kolegijai tris mūrinius namus.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 202
Be to, dar anksčiau minėtas Vilniaus vyskupas Protasevičius tris mūrinius namus, vieną Bernardinų gatvėje, o du Vyskupų gatvėje, 1579 metų kovo 6 dieną, fundacijos teise, užrašė Akademijai ir Collegio, nustatydamas sąlygas: lmo: kad keliems studentams, neturintiems už ką baigti mokslus, būtų duodamas valgis. 2mo: kad tie namai būtų vadinami Valerijono bursomis. 3tio: kad konviktuose gyvenantys studentai, katedroje, prieš Šv. Kryžiaus altorių, mišių klausydamiesi, aukotų maldas už fundatoriaus sielą.
1569 m. spalio 4 d. Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius fundavo ir įsteigė įvairių mokslų viešąsias mokyklas.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 201
G) Apie kai kuriuos Akademijai ir Valerijono bursai funduotus turtus • 1569 metų spalio 4 d. Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius po kolegijos įkūrimo ir atkvietimo į ją jėzuitų fundavo ir įsteigė įvairių mokslų viešąsias mokyklas. 1578 metais Karalius Steponas Batoras, šias funduotas mokyklas patvirtinęs, suteikė Akademijos vardą ir visoms akademijoms, o išskirtinai Krokuvos, prilygino.
Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius paprieštaravo, kad į sutartį būtų įtraukta sąlyga dėl Augustino tikėjimo laisvo išpažinimo.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 341
Šiuo raštu skelbiame visiems, kam dera žinoti, kad Maskvos ginklų įveiktas ir sutriuškintas garbusis ir kilnusis ponas Go tardas Ketleris, Teutonų ordino Livonijoje magistras, vildamasis mūsų ištikimybės ir pritarimo, patikėjo mums save, ordiną bei valdas ir, jei juos imtumėmės ginti, pažadėjo mums perduoti kai kurias pilis ir apskritis, tačiau su konkrečiomis abiejų pusių sąlygomis, raštu ir priesaika iškilmingai patvirtintomis. Tarp jų buvo išsakyta ir tokia, kad tiems žmonėms, kurie mums su pačiomis apskritimis atitektų, šventomis apeigomis, taip pat su papročiais ir ypač religija, išpažįstančia Augustino tikėjimą, leistume laisvai naudotis. Tėvas ponas Valerijonas, Vilniaus vyskupas, vykdydamas savo prievolę ir pareigas, paprieštaravo, kad neturėtumėme šios sąlygos įtraukti į sutartį.
Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius siekė sutrukdyti protestantų ketinimui įkurti kolegiją.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 78
Lietuvos katalikai – ir pats Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius – stengėsi užbėgti už akių protestantų ketinimui įkurti kolegiją.
Valerijonas Protasevičius įsakė surinktas disidentų knygas viešai deginti priešais Šv. Jono bažnyčią.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 310
Jėzuitų pakurstytas vyskupas Protasevičius, nepaprastai užsidegęs išnaikinti eretikus, įsakė surinktas disidentų knygas, viešai deginti priešais Šv. Jono bažnyčią, tokiu būdu iki aukščiausio laipsnio sujušino protus65. Šis vyskupo žingsnis 1581 metais padrąsino viešosios rimties drumstėjus atvirai užpulti reformatų maldos namus ir jų spaustuvę, buvusią Danieliaus Lenčickio žinioje.
Valerijonas Protasevičius 1556 m. buvo perkeltas į Vilniaus katedrą ir mirė 1579 m. gruodžio 21 d.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 208
14. Valerijonas Protasevičius Šuškovskis, pirma Vilniaus dekanas, paskui Lietuvos didysis raštininkas, po to Lucko vyskupas, pagaliau, 1556 m. į Vilniaus katedrą perkeltas, baigė gyvenimo dienas 1579 metais gruodžio 21 dieną. Labiausia išgarsėjo atkviesdamas į Vilnių jėzuitus ir įkurdamas Akademiją.
Valerijonas Protasevičius Vilniuje palaimino Suomijos kunigaikščio Jono ir Kotrynos Jogailaitės santuoką.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 208
Jis taip pat palaimino Vilniuje Suomijos kunigaikščio Jono, kuris vėliau tapo Švedijos karaliumi, santuoką su Kotryna Jogailaite, karaliaus Žygimanto Augusto seserimi. — • .
Valerijonas Protasevičius paprieštaravo, kad religijos laisvės sąlyga būtų įtraukta į sutartį.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 341-342
Tarp jų buvo išsakyta ir tokia, kad tiems žmonėms, kurie mums su pačiomis apskritimis atitektų, šventomis apeigomis, taip pat su papročiais ir ypač religija, išpažįstančia Augustino tikėjimą, leistume laisvai naudotis. Tėvas ponas Valerijonas, Vilniaus vyskupas, vykdydamas savo prievolę ir pareigas, paprieštaravo, kad neturėtumėme šios sąlygos įtraukti į sutartį. Ir nors mes patys tokios pat nuomonės, nieku gyvu nenorėtumėme, kad kam nors pasirodytų, jog galėjome duoti sutikimą, vadovaudamiesi kokiais nors svetimais šventajai Bažnyčiai įstatymais, tačiau mums buvo žinomas krikščionių valdovų paprotys toms priimtoms 325 ## Puslapis 342 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS Principum, in iis populis, qui sese ad illorum fidem conferre solent, recipiendis consvetudo, solere sc-t illos cum omnia eorum Jūra, tum religionis atq.
Valerijonas Protasevičius įsteigė neturtingiems studentams Valerijono bursą ir padovanojo jai tris mūrinius namus.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 307
Vyskupo Protasevičiaus funduotą ir tinkamai aprūpintą jėzuitų kolegiją karalius pakelia iki universiteto laipsnio, tą rodo ir, nepaisant kai kurių senatorių priešinimosi, balandžio 1-ą dieną iškilmingai išleisti dekretai57. Neapsiribodamas pavyzdžio verta savo labdaringa veikla, Protasevičius, be šių fundacijų, dar įsteigė neturtingiems studentams bursą, pavadintą Valerijono vardu, jai mieste dovanojo tris mūrinius namus, pavedė juos jėzuitų priežiūrai ir globai58. Protasevičiaus pėdomis sekė ir jo įpėdinis Vilniaus vyskupas kunigaikštis Jurgis Radvila, vėliau kardinolas; jis nusipelnė Vilniui ir visai diecezijai iš vyskupo dvaro pajamų 1582 metais įkurdamas svarbią mokyklą dvasiškai jaunuomenei lavintis, vadinamą seminarija59.
Valerijonas Protasevičius siekė užbėgti už akių protestantų ketinimui Vilniuje įkurti kolegiją.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 78
Lietuvos katalikai – ir pats Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius – stengėsi užbėgti už akių protestantų ketinimui įkurti kolegiją. Todėl 1569 m. Vilniuje vyskupo kvietimu pasirodę jėzuitai gavo lėšų savo kolegijai, ateityje buvo numatę ją pertvarkyti į universitetą.
1579 m. Vilniuje duotą Bursos įkūrėjo atminimo aktą vyskupas Valerijonas pasirašė savo ranka.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 434-436
-- • 418 ## Puslapis 435 IV KNYGA norime, kad po mūsų mirties keturis kartus per metus į mūsų katedros bažnyčią prie šventojo Kryžiaus altoriaus, esančio ties šventovės viduriu, kur ir bus mūsų kūnas palaidotas, vieną tik to metų ketvirčio dieną, penktadienį, kiekvienas ateitų ir, koncelebruojant prie to paties altoriaus mūsų kunigui, kuriam ir priklauso tas altorius, dalyvautų gedulingose mišiose, laikomose už Bursos įkūrėjo sielą, ir šią šventą ir krikščionišką pareigą atliktų kiekvienais metais. Aktuota ir duota Vilniuje, mūsų vyskupijos kurijoje bei įprastos mūsų rezidencijos name pirmadienį, po Velykų sekmadienio, tūkstantis penki šimtai septyniasdešimt devintaisiais metais nuo Kristaus gimimo. Šalia dalyvaujant didžiai gerbiamiems, garbiesiems, prakilniesiems ir kilmingiesiems ponams dekanui Jonui Jarčevskiui, kantoriui Simonui iš Bžezinos, mūsų Vilniaus katedros bažnyčios prelatams ir kanauninkams - Laurynui Volskiui, Tomui Makoveckiui, Vilniaus Jėzaus Draugijos kolegijos Rektoriui tėvui Jokūbui Vagronicijui, pamokslininkui Petrui Skargai, šventovės prefektui Mykolui Sedkovskiui, abiejų teisių daktarui, karališkajam sekretoriui, Stakliškių seniūnui, karališkojo Vilniaus miesto advokatui Augustinui Rotundui Mieleskiui, mūsų Vilniaus miesto piliečių advokatui, Igumenio urėdui Jonui Podoskiui, mūsų virtuvininkui Motiejui Volskiui ir kitiems ponams draugams ir mūsų šeimynykščiams. Vyskupas Valerijonas savo ranka 419 ## Puslapis 436 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS KARALIAUS STEPONO BATORO PRIVILEGIJA, KURIA ALANTOS DVARAS, ESANTIS UKMERGĖS PAVIETE, PO IŠDAVIKO GRIGALIAUS ASTIKO DOVANOJAMAS GABRIELIUI BEKEŠUI.
Valerijonas Protasevičius buvo Vilniaus vyskupas.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 78
Lietuvos katalikai – ir pats Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius – stengėsi užbėgti už akių protestantų ketinimui įkurti kolegiją.
Valerijonas Protasevičius atmetė katalikų tikėjimui prieštaraujančias sąlygas ir ragino valdovą su jomis nesutikti.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 343
Taigi mes nusprendėme taip ir padaryti, juolab kad šios apskritys mums turi būti perduotos tiktai užstato, o ne dominijos teise. Bet negalime karštai negirti to paties didžiai gerbiamo Kristuje tėvo pono Valerijono už sąžinės atvirumą, pareigingumą, pamaldumą ir tikėjimą, kai šios rūšies sąlygas atmetė ir taip pat mus ragino ir įspėjo, kad su ja nesutiktume, ir šio dalyko paliudijimą jam norėjome suteikti ir suteikiame šiuo mūsų raštu, visiems išaiškinančiu, kad jo Prakilnybė nieko, kas išmintingam senatoriui ir pamaldžiam bei mūsų išganymu besirūpinančiam ganytojui ir vyskupui pagal tikėjimą galėjo priklausyti, šiuo reikalu nepraleido. Jo Prakilnybė nenorėjo priesaika įsipareigoti [sutikdamas su] šiomis sąlygomis, kurios prieštarauja katalikų tikėjimui.
1569 m. spalio 4 d. Valerijonas Protasevičius fundavo ir įsteigė įvairių mokslų viešąsias mokyklas.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 201
G) Apie kai kuriuos Akademijai ir Valerijono bursai funduotus turtus • 1569 metų spalio 4 d. Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius po kolegijos įkūrimo ir atkvietimo į ją jėzuitų fundavo ir įsteigė įvairių mokslų viešąsias mokyklas. 1578 metais Karalius Steponas Batoras, šias funduotas mokyklas patvirtinęs, suteikė Akademijos vardą ir visoms akademijoms, o išskirtinai Krokuvos, prilygino.
Valerijonas Protasevičius atmetė katalikų tikėjimui prieštaraujančias sąlygas ir ragino su jomis nesutikti.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 343
Bet negalime karštai negirti to paties didžiai gerbiamo Kristuje tėvo pono Valerijono už sąžinės atvirumą, pareigingumą, pamaldumą ir tikėjimą, kai šios rūšies sąlygas atmetė ir taip pat mus ragino ir įspėjo, kad su ja nesutiktume, ir šio dalyko paliudijimą jam norėjome suteikti ir suteikiame šiuo mūsų raštu, visiems išaiškinančiu, kad jo Prakilnybė nieko, kas išmintingam senatoriui ir pamaldžiam bei mūsų išganymu besirūpinančiam ganytojui ir vyskupui pagal tikėjimą galėjo priklausyti, šiuo reikalu nepraleido. Jo Prakilnybė nenorėjo priesaika įsipareigoti [sutikdamas su] šiomis sąlygomis, kurios prieštarauja katalikų tikėjimui. Šio dalyko patikimumui dabartinį raštą savo ranka pasirašėme ir liepėme mūsų antspaudą prikabinti.
1579 m. balandžio 1 d. Steponas Batoras parėmė vyskupo Valerijono Protasevičiaus sumanymą ir pastangas.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 79
1579 m. balandžio 1 d. karalius Steponas Batoras, paremdamas vyskupo Valerijono Protasevičiaus sumanymą ir pastangas, išdavė Vilniaus universiteto Didysis kiemas ir Šv. Jonų bažnyčia iš J. K. Vilčinskio „Vilniaus albumo“. Dail. Ph. Benoist, A. Bayot, 1850 m.
Valerijonas Protasevičius 1569 metais pirmasis pakvietė jėzuitų ordiną į Vilnių.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 301
O Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius, uždegtas kapitulos pastangų, nors sutramdo sunkiai atremiamus ginčus, bet matydamas, kad įprastu būdu nieko neįrodys, pirmasis 1569 metais į Vilnių pakviečia jėzuitų ordiną48. Šio įžymaus ordino, pagarsėjusio talentais, mokslu ir jam būdingu gudrumu, įsitvirtinimas Lietuvos sostinėje laikui bėgant pagrindė daugelį reikšmingų faktų, kurie padarė stiprią įtaką viso krašto likimui. Tačiau sunku buvo jėzuitams, tuomet dar neturtingiems atvykėliams iš Braunsbergo, įsitvirtinti ir išplėsti savo naujai susuktą gūžtą49. Jų pastangos disputuoti su disidentais išties pelnė jiems vyskupo ir kapitulos prielankumą. Protasevičius šiam ordinui nupirko mūrinį namą netoli Švento Jono bažnyčios ir pritaikė jiems gyventi. Dar nupirko du sklypus priešais savo rūmus ir patvirtino nemažas fundacijas tolesnėms statyboms.
Valerijonas Protasevičius fundavo ir aprūpino jėzuitų kolegiją, kurią karalius pakėlė iki universiteto laipsnio.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 307
Vyskupo Protasevičiaus funduotą ir tinkamai aprūpintą jėzuitų kolegiją karalius pakelia iki universiteto laipsnio, tą rodo ir, nepaisant kai kurių senatorių priešinimosi, balandžio 1-ą dieną iškilmingai išleisti dekretai57. Neapsiribodamas pavyzdžio verta savo labdaringa veikla, Protasevičius, be šių fundacijų, dar įsteigė neturtingiems studentams bursą, pavadintą Valerijono vardu, jai mieste dovanojo tris mūrinius namus, pavedė juos jėzuitų priežiūrai ir globai58. Protasevičiaus pėdomis sekė ir jo įpėdinis Vilniaus vyskupas kunigaikštis Jurgis Radvila, vėliau kardinolas; jis nusipelnė Vilniui ir visai diecezijai iš vyskupo dvaro pajamų 1582 metais įkurdamas svarbią mokyklą dvasiškai jaunuomenei lavintis, vadinamą seminarija59.