Valerijonas Protasevičius

PDF 202

Be to, dar anksčiau minėtas Vilniaus vyskupas Protase- vičius tris mūrinius namus, vieną Bernardinų gatvėje, o du Vyskupų gatvėje, 1579 metų kovo 6 dieną, fundacijos teise, užrašė Akademijai ir Collegio, nustatydamas sąlygas: lmo: kad keliems studentams, neturintiems už ką baigti mokslus, būtų duodamas valgis. 2mo: kad tie namai būtų vadinami Valerijono bursomis. 3tio: kad konviktuose gyvenantys studentai, katedroje, prieš Šv. Kryžiaus altorių, mišių klausydamiesi, aukotų mal­ das už fundatoriaus sielą.

PDF 201

G) Apie kai kuriuos Akademijai ir\nValerijono bursai funduotus turtus\n•\n1569 metų spalio 4 d. Vilniaus vyskupas Valerijonas Pro-\ntasevičius po kolegijos įkūrimo ir atkvietimo į ją jėzuitų fun-\ndavo ir įsteigė įvairių mokslų viešąsias mokyklas.\n1578 metais Karalius Steponas Batoras, šias funduotas mo­\nkyklas patvirtinęs, suteikė Akademijos vardą ir visoms akade­\nmijoms, o išskirtinai Krokuvos, prilygino.

PDF 341

Šiuo raštu skelbiame vi­ siems, kam dera žinoti, kad Maskvos ginklų įveiktas ir su­ triuškintas garbusis ir kilnusis ponas Go tardas Ketleris, Te­ utonų ordino Livonijoje magistras, vildamasis mūsų ištikimybės ir pritarimo, patikėjo mums save, ordiną bei val­ das ir, jei juos imtumėmės ginti, pažadėjo mums perduoti kai kurias pilis ir apskritis, tačiau su konkrečiomis abiejų pusių sąlygomis, raštu ir priesaika iškilmingai patvirtinto­ mis. Tarp jų buvo išsakyta ir tokia, kad tiems žmonėms, ku­ rie mums su pačiomis apskritimis atitektų, šventomis apei­ gomis, taip pat su papročiais ir ypač religija, išpažįstančia Augustino tikėjimą, leistume laisvai naudotis. Tėvas ponas Valerijonas, Vilniaus vyskupas, vykdydamas savo prievolę ir pareigas, paprieštaravo, kad neturėtumėme šios sąlygos įtraukti į sutartį.

PDF 78

Lietuvos katalikai – ir pats Vilniaus vyskupas\nValerijonas Protasevičius – stengėsi užbėgti už akių protestantų ketini-\nmui įkurti kolegiją.

PDF 310

Jėzuitų pakurstytas vyskupas Protasevičius, nepaprastai užsidegęs išnaikinti eretikus, įsa­ kė surinktas disidentų knygas, viešai deginti priešais Šv. Jono bažnyčią, tokiu būdu iki aukščiausio laipsnio sujuši- no protus65. Šis vyskupo žingsnis 1581 metais padrąsino viešosios rimties drumstėjus atvirai užpulti reformatų mal­ dos namus ir jų spaustuvę, buvusią Danieliaus Lenčickio žinioje.

PDF 208

14. Valerijonas Protasevičius Šuškovskis, pirma Vilniaus dekanas, paskui Lietuvos didysis raštininkas, po to Lucko vyskupas, pagaliau, 1556 m. į Vilniaus katedrą perkeltas, baigė gyvenimo dienas 1579 metais gruodžio 21 dieną. La­ biausia išgarsėjo atkviesdamas į Vilnių jėzuitus ir įkurda- mas Akademiją.

PDF 208

Jis taip pat palaimino Vilniuje Suomijos\nkunigaikščio Jono, kuris vėliau tapo Švedijos karaliumi,\nsantuoką su Kotryna Jogailaite, karaliaus Žygimanto Au­\ngusto seserimi.\n— • .

PDF 341-342

Tarp jų buvo išsakyta ir tokia, kad tiems žmonėms, ku­\nrie mums su pačiomis apskritimis atitektų, šventomis apei­\ngomis, taip pat su papročiais ir ypač religija, išpažįstančia\nAugustino tikėjimą, leistume laisvai naudotis. Tėvas ponas\nValerijonas, Vilniaus vyskupas, vykdydamas savo prievolę\nir pareigas, paprieštaravo, kad neturėtumėme šios sąlygos\nįtraukti į sutartį. Ir nors mes patys tokios pat nuomonės, nie-\nku gyvu nenorėtumėme, kad kam nors pasirodytų, jog ga­\nlėjome duoti sutikimą, vadovaudamiesi kokiais nors sveti­\nmais šventajai Bažnyčiai įstatymais, tačiau mums buvo\nžinomas krikščionių valdovų paprotys toms priimtoms\n325\n\n## Puslapis 342\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS\nPrincipum, in iis populis, qui sese ad illorum fidem conferre\nsolent, recipiendis consvetudo, solere sc-t illos cum omnia\neorum Jūra, tum religionis atq.

PDF 307

Vyskupo Protasevičiaus funduotą ir tinkamai aprūpintą jėzuitų kolegiją karalius pa­ kelia iki universiteto laipsnio, tą rodo ir, nepaisant kai ku­ rių senatorių priešinimosi, balandžio 1-ą dieną iškilmingai išleisti dekretai57. Neapsiribodamas pavyzdžio verta savo labdaringa veikla, Protasevičius, be šių fundacijų, dar įstei­ gė neturtingiems studentams bursą, pavadintą Valerijono vardu, jai mieste dovanojo tris mūrinius namus, pavedė juos jėzuitų priežiūrai ir globai58. Protasevičiaus pėdomis sekė ir jo įpėdinis Vilniaus vyskupas kunigaikštis Jurgis Radvila, vė­ liau kardinolas; jis nusipelnė Vilniui ir visai diecezijai iš vys­ kupo dvaro pajamų 1582 metais įkurdamas svarbią mokyklą dvasiškai jaunuomenei lavintis, vadinamą seminarija59.

PDF 78

Lietuvos katalikai – ir pats Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius – stengėsi užbėgti už akių protestantų ketini- mui įkurti kolegiją. Todėl 1569 m. Vilniuje vyskupo kvietimu pasiro- dę jėzuitai gavo lėšų savo kolegijai, ateityje buvo numatę ją pertvarky- ti į universitetą.

PDF 434-436

-- • 418 ## Puslapis 435 IV KNYGA norime, kad po mūsų mirties keturis kartus per metus į mū­ sų katedros bažnyčią prie šventojo Kryžiaus altoriaus, esan­ čio ties šventovės viduriu, kur ir bus mūsų kūnas palaido­ tas, vieną tik to metų ketvirčio dieną, penktadienį, kiekvienas ateitų ir, koncelebruojant prie to paties altoriaus mūsų ku­ nigui, kuriam ir priklauso tas altorius, dalyvautų gedulin­ gose mišiose, laikomose už Bursos įkūrėjo sielą, ir šią šven­ tą ir krikščionišką pareigą atliktų kiekvienais metais. Aktuota ir duota Vilniuje, mūsų vyskupijos kurijoje bei įprastos mū­ sų rezidencijos name pirmadienį, po Velykų sekmadienio, tūkstantis penki šimtai septyniasdešimt devintaisiais metais nuo Kristaus gimimo. Šalia dalyvaujant didžiai gerbia­ miems, garbiesiems, prakilniesiems ir kilmingiesiems po­ nams dekanui Jonui Jarčevskiui, kantoriui Simonui iš Bže- zinos, mūsų Vilniaus katedros bažnyčios prelatams ir kanauninkams - Laurynui Volskiui, Tomui Makoveckiui, Vilniaus Jėzaus Draugijos kolegijos Rektoriui tėvui Jokūbui Vagronicijui, pamokslininkui Petrui Skargai, šventovės pre­ fektui Mykolui Sedkovskiui, abiejų teisių daktarui, karališ­ kajam sekretoriui, Stakliškių seniūnui, karališkojo Vilniaus miesto advokatui Augustinui Rotundui Mieleskiui, mūsų Vilniaus miesto piliečių advokatui, Igumenio urėdui Jonui Podoskiui, mūsų virtuvininkui Motiejui Volskiui ir kitiems ponams draugams ir mūsų šeimynykščiams. Vyskupas Valerijonas savo ranka 419 ## Puslapis 436 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS KARALIAUS STEPONO BATORO PRIVILEGIJA, KURIA ALANTOS DVARAS, ESANTIS UKMERGĖS PAVIETE, PO IŠDAVIKO GRIGALIAUS ASTIKO DOVANOJAMAS GABRIELIUI BEKEŠUI.

PDF 78

Lietuvos katalikai – ir pats Vilniaus vyskupas\nValerijonas Protasevičius – stengėsi užbėgti už akių protestantų ketini-\nmui įkurti kolegiją.

PDF 343

Taigi mes nusprendėme taip ir padaryti, juolab kad šios apskritys mums turi būti perduotos tiktai užstato, o ne dominijos teise. Bet negalime karštai negirti to paties didžiai gerbiamo Kristuje tėvo pono Valerijono už są­ žinės atvirumą, pareigingumą, pamaldumą ir tikėjimą, kai šios rūšies sąlygas atmetė ir taip pat mus ragino ir įspėjo, kad su ja nesutiktume, ir šio dalyko paliudijimą jam norėjo­ me suteikti ir suteikiame šiuo mūsų raštu, visiems išaiški­ nančiu, kad jo Prakilnybė nieko, kas išmintingam senato­ riui ir pamaldžiam bei mūsų išganymu besirūpinančiam ganytojui ir vyskupui pagal tikėjimą galėjo priklausyti, šiuo reikalu nepraleido. Jo Prakilnybė nenorėjo priesaika įsipa­ reigoti [sutikdamas su] šiomis sąlygomis, kurios prieštarauja katalikų tikėjimui.

PDF 201

G) Apie kai kuriuos Akademijai ir\nValerijono bursai funduotus turtus\n•\n1569 metų spalio 4 d. Vilniaus vyskupas Valerijonas Pro-\ntasevičius po kolegijos įkūrimo ir atkvietimo į ją jėzuitų fun-\ndavo ir įsteigė įvairių mokslų viešąsias mokyklas.\n1578 metais Karalius Steponas Batoras, šias funduotas mo­\nkyklas patvirtinęs, suteikė Akademijos vardą ir visoms akade­\nmijoms, o išskirtinai Krokuvos, prilygino.

PDF 343

Bet negalime karštai negirti to paties didžiai gerbiamo Kristuje tėvo pono Valerijono už są­ žinės atvirumą, pareigingumą, pamaldumą ir tikėjimą, kai šios rūšies sąlygas atmetė ir taip pat mus ragino ir įspėjo, kad su ja nesutiktume, ir šio dalyko paliudijimą jam norėjo­ me suteikti ir suteikiame šiuo mūsų raštu, visiems išaiški­ nančiu, kad jo Prakilnybė nieko, kas išmintingam senato­ riui ir pamaldžiam bei mūsų išganymu besirūpinančiam ganytojui ir vyskupui pagal tikėjimą galėjo priklausyti, šiuo reikalu nepraleido. Jo Prakilnybė nenorėjo priesaika įsipa­ reigoti [sutikdamas su] šiomis sąlygomis, kurios prieštarauja katalikų tikėjimui. Šio dalyko patikimumui dabartinį raštą savo ranka pasirašėme ir liepėme mūsų antspaudą prika­ binti.

PDF 79

1579 m. balandžio 1 d. karalius Steponas Batoras, paremda- mas vyskupo Valerijono Protasevičiaus sumanymą ir pastangas, išdavė Vilniaus universiteto Didysis kiemas ir Šv. Jonų bažnyčia iš J. K. Vilčinskio „Vilniaus albumo“. Dail. Ph. Benoist, A. Bayot, 1850 m.

PDF 301

O Vilniaus vyskupas Vale­ rijonas Protasevičius, uždegtas kapitulos pastangų, nors su­ tramdo sunkiai atremiamus ginčus, bet matydamas, kad įprastu būdu nieko neįrodys, pirmasis 1569 metais į Vilnių pakviečia jėzuitų ordiną48. Šio įžymaus ordino, pagarsėju­ sio talentais, mokslu ir jam būdingu gudrumu, įsitvirtini­ mas Lietuvos sostinėje laikui bėgant pagrindė daugelį reikš­ mingų faktų, kurie padarė stiprią įtaką viso krašto likimui. Tačiau sunku buvo jėzuitams, tuomet dar neturtingiems at­ vykėliams iš Braunsbergo, įsitvirtinti ir išplėsti savo naujai susuktą gūžtą49. Jų pastangos disputuoti su disidentais išties pelnė jiems vyskupo ir kapitulos prielankumą. Protasevi­ čius šiam ordinui nupirko mūrinį namą netoli Švento Jono bažnyčios ir pritaikė jiems gyventi. Dar nupirko du sklypus priešais savo rūmus ir patvirtino nemažas fundacijas toles­ nėms statyboms.

PDF 307

Vyskupo Protasevičiaus funduotą ir tinkamai aprūpintą jėzuitų kolegiją karalius pa­ kelia iki universiteto laipsnio, tą rodo ir, nepaisant kai ku­ rių senatorių priešinimosi, balandžio 1-ą dieną iškilmingai išleisti dekretai57. Neapsiribodamas pavyzdžio verta savo labdaringa veikla, Protasevičius, be šių fundacijų, dar įstei­ gė neturtingiems studentams bursą, pavadintą Valerijono vardu, jai mieste dovanojo tris mūrinius namus, pavedė juos jėzuitų priežiūrai ir globai58. Protasevičiaus pėdomis sekė ir jo įpėdinis Vilniaus vyskupas kunigaikštis Jurgis Radvila, vė­ liau kardinolas; jis nusipelnė Vilniui ir visai diecezijai iš vys­ kupo dvaro pajamų 1582 metais įkurdamas svarbią mokyklą dvasiškai jaunuomenei lavintis, vadinamą seminarija59.