Epochos pradžią galima sieti ne tik su Liublino unija, bet ir su jėzuitais, kurie atvykę į Lietuvą 1579 m. įkūrė Vilniaus universitetą. Tačiau Steponas Batoras Livonijos karo metu rūpinosi mūzų prieglobsčio – Vilniaus universiteto – kūrimu. 1579 m. balandžio 1 d. karalius Steponas Batoras, paremdamas vyskupo Valerijono Protasevičiaus sumanymą ir pastangas, išdavė Vilniaus universiteto Didysis kiemas ir Šv.
Epochos pradžią galima sieti ne tik su Liublino unija, bet ir su jėzui- tais, kurie atvykę į Lietuvą 1579 m. įkūrė Vilniaus universitetą. Barokinė Nesvyžiaus jėzuitų kolegijos bažnyčia pradėta statyti 1586 m., o barokinės architektūros manifestu paprastai laikoma Vilniaus Šv. Kazimiero bažny- čia. Baroko menas, jėzuitai ir Vilniaus universitetas – svarbiausi epochos kultūros dėmenys. Įvairūs saitai juos siejo su 1566 m. įsigalėjusia luomine bajorų santvarka ir Valakų reformos suformuotu lažiniu palivarkiniu ūkiu, o tai ir leidžia vartoti barokinės santvarkos ir barokinio ūkio sąvokas.
Vilniaus universitetas buvo vienas seniausių Vidurio Europos universitetų; už jį senesni buvo tik Prahos, Krokuvos, Pečo, Budos ir Karaliaučiaus universitetai.
Vilniaus universitetas – vienas iš seniausių universitetų Vidurio Eu-\nropoje – už jį senesni tik Prahos, Krokuvos, Pečo, Budos ir Karaliaučiaus \nuniversitetai. Tačiau Vilniuje universitetas įkurtas praėjus vos dviem \nšimtams metų po valstybės krikšto, o labiausiai pažengusioje Čekijoje – \npraėjus 400 metų po krikšto.
1579 m. balandžio 1 d. karalius Steponas Batoras, paremdamas vyskupo Valerijono Protasevičiaus sumanymą ir pastangas, išdavė Vilniaus universiteto Didysis kiemas ir Šv.
Aišku, aukštosios mokyklos poreikis brendo visuo-\nmenėje, tokios mokyklos kūrimąsi labai paskatino reformacijos ir kontr-\nreformacijos konkurencija. Lietuvos katalikai – ir pats Vilniaus vyskupas \nValerijonas Protasevičius – stengėsi užbėgti už akių protestantų ketini-\nmui įkurti kolegiją.