Butautas, kuriam šaltiniai duoda įvai rius vardus ir kartais vadina Vaidotu, kuris vėliau dažnai da lyvaudavo vokiečių derybose vertėju, su savo draugu Survila 1365 metų liepos mėn.
Patirgas, vyriausias Kęstučio sūnus, 1348—65 metų laikotarpyje buvo nuolatinis Algirdo ir Kęstučio žygių palydovas ir, palyginti, jaunas mirė. Butautas, kuriam šaltiniai duoda įvairius vardus ir kartais vadina Vaidotu, kuris vėliau dažnai dalyvaudavo vokiečių derybose vertėju, su savo draugu Survila 1365 metų liepos mėn. 25 d. išbėgo Karaliaučiun ir apsikrikštijo Henriko vardu.
Laimė, kad šio valdovo narsa visada valiodavo išgelbėti miestą nuo visiškos pražūties. Pirmą kartą 1365 m., kai didysis Prūsijos magistras Vinrichas Kniprodė, naudodamasis dviejų jaunų Lietuvos kunigaikščių - Butauto, Kęstučio sūnaus, ir Survilos, jo artimo giminaičio, pabėgimu, Karaliaučiuje juos pakrikštijęs, su didele kariauna įsiveržė į Lietuvą21.
Pirmą kartą 1365 m., kai didysis Prūsijos magistras Vinrichas Kniprodė, naudodamasis dviejų jaunų Lietuvos kunigaikščių - Butauto, Kęstučio sūnaus, ir Survilos, jo artimo giminaičio, pabėgimu, Karaliaučiuje juos pakrikštijęs, su didele kariauna įsiveržė į Lietuvą21. Nemažas būrys, vadovaujamas paties Vinricho, sudeginęs visus valsčius nuo Labūnavos iki pat Kernavės ir Maišiagalos, priartėjo prie Vilniaus pilių.