Santrauka

Butautas, kuriam šaltiniai duoda įvai­ rius vardus ir kartais vadina Vaidotu, kuris vėliau dažnai da­ lyvaudavo vokiečių derybose vertėju, su savo draugu Survila 1365 metų liepos mėn.

Teiginiai

TeiginysKontekstasPagrindžia
t-001 Survila 1365 m. liepos 25 d. kartu su Butautu pabėgo į Karaliaučių.c-001
t-002 1365 m. Vinrichas Kniprodė Karaliaučiuje pakrikštijo Survilą ir Butautą, pasinaudojęs jų pabėgimu.c-002

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Survila 1365 m. liepos 25 d. kartu su Butautu pabėgo į Karaliaučių.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Patirgas, vyriausias Kęstučio sūnus, 1348—65 metų laiko­ tarpyje buvo nuolatinis Algirdo ir Kęstučio žygių palydovas ir, palyginti, jaunas mirė. Butautas, kuriam šaltiniai duoda įvai­ rius vardus ir kartais vadina Vaidotu, kuris vėliau dažnai da­ lyvaudavo vokiečių derybose vertėju, su savo draugu Survila 1365 metų liepos mėn. 25 d. išbėgo Karaliaučiun ir apsikrikštijo Henriko vardu.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-002

Santrauka: 1365 m. Vinrichas Kniprodė Karaliaučiuje pakrikštijo Survilą ir Butautą, pasinaudojęs jų pabėgimu.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Pirmą kartą 1365 m., kai di­ dysis Prūsijos magistras Vinrichas Kniprodė, naudodama­ sis dviejų jaunų Lietuvos kunigaikščių - Butauto, Kęstučio sūnaus, ir Survilos, jo artimo giminaičio, pabėgimu, Kara­ liaučiuje juos pakrikštijęs, su didele kariauna įsiveržė į Lie­ tuvą21. Nemažas būrys, vadovaujamas paties Vinricho, su­ deginęs visus valsčius nuo Labūnavos iki pat Kernavės ir Maišiagalos, priartėjo prie Vilniaus pilių.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai

Ryšiai

Susiję objektai