1365 m. Survila, artimas Kęstučio sūnaus Butauto giminaitis, pabėgo ir Karaliaučiuje buvo pakrikštytas.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 46
Laimė, kad šio valdovo narsa visada valiodavo išgelbėti miestą nuo visiškos pražūties. Pirmą kartą 1365 m., kai didysis Prūsijos magistras Vinrichas Kniprodė, naudodamasis dviejų jaunų Lietuvos kunigaikščių - Butauto, Kęstučio sūnaus, ir Survilos, jo artimo giminaičio, pabėgimu, Karaliaučiuje juos pakrikštijęs, su didele kariauna įsiveržė į Lietuvą21.
1365 m. Vinrichas Kniprodė Karaliaučiuje pakrikštijo Survilą ir Butautą, pasinaudojęs jų pabėgimu.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 46
Pirmą kartą 1365 m., kai didysis Prūsijos magistras Vinrichas Kniprodė, naudodamasis dviejų jaunų Lietuvos kunigaikščių - Butauto, Kęstučio sūnaus, ir Survilos, jo artimo giminaičio, pabėgimu, Karaliaučiuje juos pakrikštijęs, su didele kariauna įsiveržė į Lietuvą21. Nemažas būrys, vadovaujamas paties Vinricho, sudeginęs visus valsčius nuo Labūnavos iki pat Kernavės ir Maišiagalos, priartėjo prie Vilniaus pilių.
Survila 1365 m. liepos 25 d. kartu su Butautu pabėgo į Karaliaučių.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 24
Patirgas, vyriausias Kęstučio sūnus, 1348—65 metų laikotarpyje buvo nuolatinis Algirdo ir Kęstučio žygių palydovas ir, palyginti, jaunas mirė. Butautas, kuriam šaltiniai duoda įvairius vardus ir kartais vadina Vaidotu, kuris vėliau dažnai dalyvaudavo vokiečių derybose vertėju, su savo draugu Survila 1365 metų liepos mėn. 25 d. išbėgo Karaliaučiun ir apsikrikštijo Henriko vardu.