Santrauka

Pirmą kartą 1365 m., kai di­ dysis Prūsijos magistras Vinrichas Kniprodė, naudodama­ sis dviejų jaunų Lietuvos kunigaikščių - Butauto, Kęstučio sūnaus, ir Survilos, jo artimo giminaičio, pabėgimu, Kara­ liaučiuje juos pakrikštijęs, su didele kariauna įsiveržė.

Teiginiai

TeiginysKontekstasPagrindžia
t-001 Pirmą kartą 1365 m., kai di­ dysis Prūsijos magistras Vinrichas Kniprodė, naudodama­ sis dviejų jaunų Lietuvos kunigaikščių - Butauto, Kęstučio sūnaus, ir Survilos, jo artimo giminaičio, pabėgimu, Kara­ liaučiuje juos pakrikštijęs, su didele kariauna įsiveržė.c-001
t-002 Butautas, kuriam šaltiniai duoda įvai­ rius vardus ir kartais vadina Vaidotu, kuris vėliau dažnai da­ lyvaudavo vokiečių derybose vertėju, su savo draugu Survila 1365 metų liepos mėn.c-002

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Pirmą kartą 1365 m., kai di­ dysis Prūsijos magistras Vinrichas Kniprodė, naudodama­ sis dviejų jaunų Lietuvos kunigaikščių - Butauto, Kęstučio sūnaus, ir Survilos, jo artimo giminaičio, pabėgimu, Kara­ liaučiuje juos pakrikštijęs, su didele kariauna įsiveržė.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Pirmą kartą 1365 m., kai di­ dysis Prūsijos magistras Vinrichas Kniprodė, naudodama­ sis dviejų jaunų Lietuvos kunigaikščių - Butauto, Kęstučio sūnaus, ir Survilos, jo artimo giminaičio, pabėgimu, Kara­ liaučiuje juos pakrikštijęs, su didele kariauna įsiveržė į Lie­ tuvą21. Nemažas būrys, vadovaujamas paties Vinricho, su­ deginęs visus valsčius nuo Labūnavos iki pat Kernavės ir Maišiagalos, priartėjo prie Vilniaus pilių. Tačiau keturių Butauto tarnų perbėgimas naktį iš kryžiuočių stovyklos į Vilnių suardė didžiojo magistro karinius planus, ir šis pa­ būgęs, kad jo užmojai netikėtai užpulti gintis pasiryžusią Lietuvą bus atskleisti, tuojau pat nutraukė apgultį ir bėgo, klebonas, net jo laikais vešli, drūta ir virš bažnyčios išsistiebusi buvo matoma, ir visų buvo vadinama Goštauto liepa.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-002

Santrauka: Butautas, kuriam šaltiniai duoda įvai­ rius vardus ir kartais vadina Vaidotu, kuris vėliau dažnai da­ lyvaudavo vokiečių derybose vertėju, su savo draugu Survila 1365 metų liepos mėn.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Butautas, kuriam šaltiniai duoda įvai­ rius vardus ir kartais vadina Vaidotu, kuris vėliau dažnai da­ lyvaudavo vokiečių derybose vertėju, su savo draugu Survila 1365 metų liepos mėn. 25 d. išbėgo Karaliaučiun ir apsikrikštijo Henriko vardu. Nuvykęs Vakarų Europon buvo Romos cieso­ riaus Karolio IV pakeltas imperijos kunigaikščiu ir gyveno jo dvare (1369 —81), paprastai vadinamas „lietuvių karaliumi Henriku”.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai

Ryšiai

Susiję objektai