Butautas 1365 m. liepos 25 d. su draugu Survila pabėgo į Karaliaučių ir apsikrikštijo Henriko vardu.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 24
Butautas, kuriam šaltiniai duoda įvairius vardus ir kartais vadina Vaidotu, kuris vėliau dažnai dalyvaudavo vokiečių derybose vertėju, su savo draugu Survila 1365 metų liepos mėn. 25 d. išbėgo Karaliaučiun ir apsikrikštijo Henriko vardu. Nuvykęs Vakarų Europon buvo Romos ciesoriaus Karolio IV pakeltas imperijos kunigaikščiu ir gyveno jo dvare (1369 —81), paprastai vadinamas „lietuvių karaliumi Henriku”.
Vilniaus vietininkas Dirsunė, kaip aprašo Teodoras Narbutas, susekė Butautą rezgant pinkles, liepė jį suimti ir įkalino pilies bokšte.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 167
Kad ir kaip ten buvo, didžiojo kunigaikščio vietininkas Vilniuje Dirsunė susekė Butautą rezgant šias pinkles, tad įsakė jį tuoj pat suimti ir uždarė pilies bokšte, gerai saugomame kalėjime, tačiau apie kitus suokalbio bendrininkus nieko neįstengė sužinoti.
Teodoras Narbutas aprašo, kad slapta susimokę asmenys užpuolė ir nužudė Dirsunę, užėmė Aukštutinę pilį, išlaisvino bokšte kalintą Butautą ir pabėgo į Prūsiją.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 167
Šie, slapta susimokę, užpuolė Dirsunės namus, jį nužudė, užėmė Aukštutinę pilį, išvadavo iš kalėjimo bokšto Butautą, šoko ant žirgų ir pabėgo į Prūsiją, kaip ir buvo sutarta per slaptą pasiuntinį.
Teodoras Narbutas rašo, kad Butautas gyveno imperatoriaus Karolio IV rūmuose, buvo vadinamas Lietuvos kunigaikščiu Henriku, 1370 metais lankėsi pas imperatorių, o vėliau – pas Vengrijos karalių Zigmuntą.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 170
Butautas nuvyko į Vokietiją ir gyveno im peratoriaus Karolio IV rūmuose, Lietuvos kunigaikščiu Henriku vadinamas, turėjo šiokį tokį išlaikymą ir dar 1370 metais lankėsi pas imperatorių, o vėliau pas Vengrijos karalių Zigmantą, kur tikriausiai praleido paskutines gyvenimo