Simonas Stanevičius 1836 m. balandžio 19 d. laiške Narbutui tvirtino, kad Jurgis Plioteris turėjo keletą Švėkšnoje rastų auksinių monetų. T. Narbuto papildymo komentare spėjama, kad Raseinių korespondentu galėjo būti Simonas Stanevičius (1799-1848). Simonas Stanevičius buvęs garbinamas kaip dievas ir turėjęs savo šventyklą Nemunaityje, ant Nemuno kranto; panašu, kad ten, kur šiandien Trakų apskrityje yra taip besivadinąs miestelis su pylimų žymėmis ir keliais milžinkapiais.
Stanevičių, matyt, paskatino ne jo nusistatymas apskritai prieš liaudies kūrybą (juk jis pats užrašinėjo žemaičių dainas), o prieš netikrą, falsi fikuotą kūrybą.
Padaryti tokį ne visai teisingą priekaištą S. Stanevičių, matyt, paskatino ne jo nusistatymas apskritai prieš liaudies kūrybą (juk jis pats užrašinėjo žemaičių dainas), o prieš netikrą, falsifikuotą kūrybą.
Apie jį dar esama padavimo, kad jis buvęs garbinamas kaip dievas ir turėjęs savo šventyklą Nemunaityje, ant Nemuno kranto; panašu, kad ten, kur šiandien Trakų apskrityje yra taip besivadinąs miestelis su pylimų žymėmis ir keliais milžinkapiais. Pusdievio ir Nemuno vardo panašumas perša mintį, kad tas garsusis atėjūnas, kaip pirmasis jūrininkas šia upe keliavęs, bus davęs upei savo vardą. Lietuvoje gyveno panašiai besivadinanti bajorų giminė; turim rankoje laišką, rašytą pereito amžiaus viduryje, su Kazimiero Nemunavičiaus (Niemonowicz) parašu. Matyti, kad ta pavardė yra kilusi iš Nemuno pavadinimo, kaip Piotrowicz, tai yra Petro sūnus, iš Petro.