Lietuvos istorijos žinių lobynas
Asmuo
5 teiginiai6 įrašai1 ryšys
Simonas Stanevičius 1836 m. balandžio 19 d. laiške Narbutui tvirtino, kad Jurgis Plioteris turėjo keletą Švėkšnoje rastų auksinių monetų. T. Narbuto papildymo komentare spėjama, kad Raseinių korespondentu galėjo būti Simonas Stanevičius (1799-1848). Simonas Stanevičius buvęs garbinamas kaip dievas ir turėjęs savo šventyklą Nemunaityje, ant Nemuno kranto; panašu, kad ten, kur šiandien Trakų apskrityje yra taip besivadinąs miestelis su pylimų žymėmis ir keliais milžinkapiais.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Patikrinti teiginiai
Raseinių korespondentas, galėjo būti ir Simonas Sta nevičius (1799—1848).
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Galima spėti, jog šio laiško autorius, t. y. Raseinių korespondentas, galėjo būti ir Simonas Stanevičius (1799—1848).
Simonas Stanevičius buvo filosofijos magistras ir lietuviškų dainų rinkinio autorius.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Taip tvirtina ponas Simonas Stanevičius, filosofijos magistras, lietuviškų dainų rinkinio autorius, man rašytame laiške (Raseiniai. 1836.IV.19).
Stanevičių, matyt, paskatino ne jo nusistatymas apskritai prieš liaudies kūrybą (juk jis pats užrašinėjo žemaičių dainas), o prieš netikrą, falsi fikuotą kūrybą.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Padaryti tokį ne visai teisingą priekaištą S. Stanevičių, matyt, paskatino ne jo nusistatymas apskritai prieš liaudies kūrybą (juk jis pats užrašinėjo žemaičių dainas), o prieš netikrą, falsifikuotą kūrybą.
Simonas Stanevičius 1836 m. balandžio 19 d. laiške Narbutui tvirtino, kad Jurgis Plioteris turėjo keletą Švėkšnoje rastų auksinių monetų.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Apie jį dar esama padavimo, kad jis buvęs garbinamas kaip dievas ir turėjęs savo šventyklą Nemunaityje, ant Nemuno kranto; panašu, kad ten, kur šiandien Trakų apskrityje yra taip besivadinąs miestelis su pylimų žymėmis ir keliais milžinkapiais. Pusdievio ir Nemuno vardo panašumas perša mintį, kad tas garsusis atėjūnas, kaip pirmasis jūrininkas šia upe keliavęs, bus davęs upei savo vardą. Lietuvoje gyveno panašiai besivadinanti bajorų giminė; turim rankoje laišką, rašytą pereito amžiaus viduryje, su Kazimiero Nemunavičiaus (Niemonowicz) parašu. Matyti, kad ta pavardė yra kilusi iš Nemuno pavadinimo, kaip Piotrowicz, tai yra Petro sūnus, iš Petro.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.) | — | 2 | 3 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.) | — | 2 | 3 |