Petras Dusburgietis

Santrauka

Narbutas nurodo, kad Petras Dusburgietis pridūrė, jog krikščionims nebuvo leidžiama prieiti prie švarinančiais laikytų šaltinių. Apie vieną iš jų tokį pasakojimą paliko Dusburgietis. Narbutas svarsto, kad Petras Dusburgietis galėjo nežinoti, kaip apibūdinti krivį, arba kad jo tekstas apie krivį buvo nepilnas.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Narbutas nurodo, kad Petras Dusburgietis pridūrė, jog krikščionims nebuvo leidžiama prieiti prie švarinančiais laikytų šaltinių. global_id t-190022		c-001
t-002 Apie vieną iš jų tokį pasakojimą paliko Dusburgietis. global_id t-190023		c-002
t-003 Narbutas svarsto, kad Petras Dusburgietis galėjo nežinoti, kaip apibūdinti krivį, arba kad jo tekstas apie krivį buvo nepilnas. global_id t-190024		c-003
t-004 Narbutas rašo, kad Petras Dusburgietis 1326 metais įteikė savo kroniką didžiajam magistrui, aprašęs prūsų papročius netrukus po Prūsijos užkariavimo. global_id t-190025		c-004

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Narbutas rašo, kad Petras Dusburgietis 1326 metais įteikė savo kroniką didžiajam magistrui, aprašęs prūsų papročius netrukus po Prūsijos užkariavimo.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Visų pirma kry­ žiuočių kronikininko pasakojimas tame pačiame skyrelyje, kur jis aprašo senovės Prūsiją, atitinka tiesą ir negali kelti jokios abejonės. Vos šimtas metų buvo praėję nuo kryžiuočių atsi­ kraustymo ir vos truputį daugiau nei keturiasdešimt metų nuo visiško Prūsijos užkariavimo, kai Dusburgietis rašė tą prūsų tautos papročių ir įpročių apybraižą ir kai 1326 metais įteikė savo kroniką didžiajam magistrui. Daugelis iš tų, kurių tėvai dar buvo stabmeldžiai ir kurių žodiniai pasakojimai apie se­ novinę krašto būkle, apie žygius, papročius ir įpročius tebegy­ vavo grynąja to žodžio prasme, buvo gyvi* Dusburgiečio lai­ kais, todėl jis nenuginčijamai galėjo gauti tikriausių žinių apie viską, ką norėjo papasakoti apie stabmeldystės laikus.

patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai