Lietuvos istorijos žinių lobynas
asmuo
21 teiginiai20 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Bene svarbiausias lenkiškojo modelio pradžios taškas buvo 1582 m. lenkų kalba išspausdinta Motiejaus Strijkovskio „Lenkijos, Lietuvos, Žemaičių ir visos Rusios kronika“, tapusi parankine Lietuvos bajorijos knyga.
Žiūrėti galerijojePatikrinti teiginiai
Motiejus Strijkovskis savo 1582 m. kronikoje beveik pažodžiui perteikė ištisus „rusiško metraščio“ varianto fragmentus.
Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
Ištisus to varianto frag\nmentus M. Strijkovskis beveik pažodžiui perteikė savo \nKronikoje (M. Stryikoįvski, Kronika polska, litevvska, \nžmodzka y wszystkiey Rusi, 1582).
Bene svarbiausias lenkiškojo modelio pradžios taškas buvo 1582 m. lenkų kalba išspausdinta Motiejaus Strijkovskio „Lenkijos, Lietuvos, Žemaičių ir visos Rusios kronika“, tapusi parankine Lietuvos bajorijos knyga.
Šią teisinę ir politinę situaciją keitė LDK elito lenkėjimas. Nors egzis-\ntavo rusėniškasis, lotyniškasis ir lietuviškasis kalbiniai kultūros modeliai, \nvis labiau plito lenkiškasis, kurį skatino integraciniai procesai viešajame \ngyvenime. Bene svarbiausias lenkiškojo modelio pradžios taškas buvo \n1582 m. lenkų kalba išspausdinta Motiejaus Strijkovskio „Lenkijos, Lie-\ntuvos, Žemaičių ir visos Rusios kronika“, tapusi parankine Lietuvos bajo-\nrijos knyga.
Narbutas rašo, kad duomenų apie liepų miškelyje garbintą deivę paliko Strijkovskis.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Toje vietoje jai bu\nvo meldžiamasi: jos šaukėsi liepų miškelyje, ją garbino iki pas\nkutinių lietuvių stabmeldystės laikų. Duomenų apie tai mums\npaliko Strijkovskis.\nBirutė (Biruta)\nŽemaičių didiko* duktė29, kuri iš pašaukimo tapo vaidilu\nte būryje mergelių, saugojančių šventą Praurimės aukuro ug\nnį netoli Palangos, ant švento kalno.
Narbutas rašo, kad Strijkovskis Markopolius trumpai minėjo kaip požemio dievaičius.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Atnašaudavo alaus, duonos ir įvairių valgių, kuriuos padėdavo nakčiai po alyvų krūmais. Markopoliai (Markopole) Požemio dievaičiai, kuriuos ypač garbino didikai ir bajo rai. Aiškiu Lasickio liudijimu, Strijkovskis ir kiti trumpai mini juos kaip požemio dievaičius.
Narbutas rašo, kad Strijkovskis Vilniaus Perkūno šventykloje mini atskiroje koplyčioje laikytus šliužus.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Skulptorių ir dailininkų stoką atstojo vaiz\n243\n\n## Puslapis 243\n\nduotė. Strijkovskis kalba apie didžiulį juodą Vilniaus Perkūno\nšventykloje esantį akmenį, iš kurio buvo įskeliama ugnis. Ta\nčiau mūsų istorikas šito dalyko nuodugniau neišlukštena.
Narbutas nurodo, kad Strijkovskis alyvą Sambėje laikė pirmu tarp šventųjų medžių.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Lietuviams buvo žinomas dievinamų asmenų stabų staty\nmas. Tai aiškiai liudija Strijkovskis, kuris mini, kad Kukovai-\nčio stabas stovėjo ant kalno prie Deltuvos. Jis buvo iš medžio,\nmilžino išvaizdos.
Vaidmenys: person
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.
Provenansas
Galerija