Santrauka
Bene svarbiausias lenkiškojo modelio pradžios taškas buvo 1582 m. lenkų kalba išspausdinta Motiejaus Strijkovskio „Lenkijos, Lietuvos, Žemaičių ir visos Rusios kronika“, tapusi parankine Lietuvos bajorijos knyga.
Pagrindinis atvaizdas
Motiejaus Strijkovskio portretinė graviūra jo Kronikoje.
TiesioginisPortretasPirminis
Licencija: Public domain
Eiti į galeriją (Motiejus Strijkovskis) Atidaryti šaltinį
1 vaizd. / 1 tiesiog. / 0 susij.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Motiejus Strijkovskis savo 1582 m. kronikoje beveik pažodžiui perteikė ištisus „rusiško metraščio“ varianto fragmentus. |
| t-002 Bene svarbiausias lenkiškojo modelio pradžios taškas buvo 1582 m. lenkų kalba išspausdinta Motiejaus Strijkovskio „Lenkijos, Lietuvos, Žemaičių ir visos Rusios kronika“, tapusi parankine Lietuvos bajorijos knyga. |
| t-003 Narbutas nurodo, kad Strijkovskis turto deivę vadino Pilwitos. |
| t-004 Narbutas rašo, kad duomenų apie liepų miškelyje garbintą deivę paliko Strijkovskis. |
| t-005 Narbutas rašo, kad Strijkovskis Markopolius trumpai minėjo kaip požemio dievaičius. |
| t-006 Narbutas rašo, kad Strijkovskis Vilniaus Perkūno šventykloje mini atskiroje koplyčioje laikytus šliužus. |
| t-007 Narbutas nurodo, kad Strijkovskis alyvą Sambėje laikė pirmu tarp šventųjų medžių. |
| t-008 Narbutas rašo, kad Strijkovskis minėjo Vilniaus Perkūno šventykloje buvusį didelį juodą akmenį, iš kurio buvo įskeliama ugnis. |
| t-009 Narbutas rašo, kad Strijkovskis mini ant kalno prie Deltuvos stovėjusį medinį milžino išvaizdos Kukovaičio stabą. |
| t-010 Narbutas iš Strijkovskio šešių šventyklos kampų sprendė, kad stebuklingą ąžuolą supo šešiakampis mūrinis aptvaras. |
| t-011 Narbutas rašo, kad Strijkovskis lietuvių išpažintį grindė senųjų kronikininkų pranešimais ir savo duomenimis. |
| t-012 Narbutas rašo, kad Strijkovskis lietuvių ugnies apeigas aiškino kaip senovės romėnų Palilėjų švenčių pamėgdžiojimą. |
| t-013 Narbutas rašo, kad, Strijkovskio teigimu, kai kurios Lietuvos kunigaikščių giminės turėjo tikrus savo herbus. |
| t-014 Narbutas rašo, kad Strijkovskis apie aukštas Lietuvos pareigas pateikė daugiau smulkmenų nei Prūsijos ir Livonijos kronikininkai. |
| t-015 Narbutas Strijkovskį laikė verčiausiu iš spausdintų Lietuvos istorijos šaltinių, aukščiau už prūsų ir Livonijos kronikininkus. |
| t-016 Narbutas teigė, kad Kojalavičius lotyniškoje Lietuvos istorijoje Strijkovskio veikalą sudėjo į istorinius rėmus ir taisė jo spragas. |
| t-017 Narbutas nurodo, kad Strijkovskis savo naudotais istoriniais šaltiniais patvirtino teiginį apie kimbrų ryšį su vėlesne prūsų žeme. |
| t-018 Narbutas aiškina, kad Strijkovskis kimbrų pasitraukimą nuo Baltijos į Ilyriją datavo 190 metais prieš Kristaus gimimą. |
| t-019 Narbutas rašo, kad Strijkovskis savo laikais dar girdėjo apie išsklaidytų jotvingių likučius prie Naugarduko, Raigardo ir kitur. |
| t-020 Anuo metu Strijkovskis, įtikėjęs savo tiesa, teigė, jog jie pasirodydavę prieštaringiems žmonėms. |