Lietuvos istorija

Lietuvos istorijos žinių lobynas

Lietuvosistorija

Asmuo

Martynas V

11 teiginių10 įrašų10 ryšių

Vikipedijos įžanga

Martynas V (lot. Martinus V, tikroji pavardė Oddo di Colonna, 1368 m. Genazzano vietovėje, šalia Romos – 1431 m. vasario 20 d. Roma) – Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 1417 m. lapkričio 11 d. iki mirties.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Martynas V buvo popiežius, kurio veikla reikšmingai susipynė su Lietuvos ir Rusijos kraštų bažnytiniais bei politiniais reikalais. Jo valdymas 1417–1431 m. sutapo su Vytauto įsigalėjimu Lietuvos bažnytiniame gyvenime ir glaudžiu jų susirašinėjimu krikšto klausimais. 1417 m. gegužės 13 d. Martynas V paskyrė Vytautą ir Jogailą savo vikarais pasauliniuose reikaluose Lietuvai ir Rusijai, suteikdamas jiems užduotis kurti bažnyčias, globoti dvasininkus bei tikinčiuosius ir ginti tikėjimą. Jis taip pat patvirtino savarankišką Žemaičių vyskupiją 1421 m. rugsėjo 11 d. bule „Mirabilis Deus“, o vėliau paskyrė Vytautą vikaru Rusijos kraštuose ir parėmė jo žygius prieš totorius. Vis dėlto popiežius ne visiems Vytauto sumanymams pritarė: nepritarė atskiros Lietuvos metropolijos kūrimui, karūnacijai ir draudė remti husitus.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Popiežiaus Martyno V portretas, Giovanni Battista de' Cavalieri graviūra, 1580 m.1580 date QS:P571,+1580-00-00T00:00:00Z/9 · Žiūrėti galerijoje
Vytautas (Lietuvos valdovas, XIV–XVa.)Martyno V įsakymas atšaukti Kaributą(1422 m. lapkričio mėn.)Vytauto ir Jogailos paskyrimaspopiežiaus Martyno V vikariaisLietuvai ir Rusijai (1417 m. gegužės13 d.)KarūnaindulgencijaMartynas V

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
Pareigos ir vaidmuoŠaltinių nesutarimas
  • Popiežius.
  • 1417 m. gegužės 13 d. paskyrė Vytautą ir Jogailą savo vikarais pasauliniuose dalykuose Lietuvai ir Rusijai.
  • Paskyrė Vytautą vikaru Rusijos kraštuose ir Livonijos vyskupijų globėju.
  • Galutinai patvirtino Žemaičių vyskupiją.
  • Šaltiniuose Martynas V aprašomas kaip popiežius; jo pontifikatas truko 1417–1431 m.
  • Konstancijos susirinkimo laikotarpiu; jiems buvo pavesta kurti bažnyčias, globoti kunigiją ir tikinčiuosius bei ginti tikėjimą.
  • Veikdamas Lietuvos krikšto klausimais, Martynas V taip pat apgynė Žemaičių vyskupiją nuo Rygos arkivyskupo pretenzijų.
  • Šaltinyje tai aprašoma kaip Žemaičių krašto bažnytinių reikalų sutvarkymo dalis; 1421 m. rugsėjo 11 d. bule „Mirabilis Deus“ patvirtino savarankišką Žemaičių vyskupiją.
BendravimasŠaltinių nesutarimas
  • Ragino Vytautą pasitraukti nuo husitų.
  • Draudė kištis į lenkų ir lietuvių reikalus.
  • Paragino imperatorių Zigmantą rūpintis Jogailos išlaisvinimu ir pats savo autoritetu prie to prisidėjo.
  • Zenono Ivinskio vertinimu, Martynas V tai darė keliais atvejais ir skatino vyskupus imtis žygio, net grasinant bažnytinėmis bausmėmis.
  • Michał Baliński tai aprašo kaip Martyno V draudimą liautis kišusis į šiuos reikalus; šaltinio pastaboje nurodoma, kad 1428 m. popiežius rašė Rusios karaliumi.
  • Tai vyko Jogailos įkalinimo aplinkybėmis; Michał Baliński pabrėžia aktyvų Martyno V vaidmenį.
Gebėjimai
  • Naudojosi popiežiaus autoritetu politiniams ir bažnytiniams reikalams spręsti.
  • Šaltinis konkrečiai nurodo jo autoriteto panaudojimą siekiant Jogailos išlaisvinimo ir ginant Žemaičių vyskupiją.
PažiūrosŠaltinių nesutarimas
  • Neaprobavo Vytauto sumanymo suvienyti abi Bažnyčias ir nesutiko įkurti atskiros Lietuvos metropolijos.
  • Draudė Vytautui remti husitus ir nepritarė Vytauto karūnacijai.
  • Šaltinyje tai pateikiama kaip Martyno V nepritarimas kai kuriems Vytauto sumanymams.
  • Tai šaltinyje įvardijama kaip Martyno V nepritarimas Vytauto politikai.
Būdas
  • Energingai reiškėsi.
  • Michał Baliński taip apibūdina Martyno V veikimą Jogailos išlaisvinimo aplinkybėmis.
Istorinė reikšmė
  • Jo valdymo laikotarpis sutapo su Vytauto įsigalėjimu Lietuvos bažnytiniame gyvenime.
  • Šaltinio autoriaus vertinimu, svarbesni Vytauto žygiai, susiję su Lietuvos bažnytiniu gyvenimu, buvo susieti su Martynu V; jo valdymo laikotarpis truko 1417–1431 m.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-002aukstas

Martynas V paskyrė Vytautą vikaru Rusijos kraštuose, patvirtino Žemaičių vyskupiją ir parėmė Vytauto žygius prieš totorius.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Vytautas vedė su juo labai plačią korespondenciją visais svarbiausiais Lietuvos krikšto klausimais. Martynas V paskyrė Vytautą vikaru Rusijos kraštuose ir Livonijos vyskupijų globėju, patvirtino Žemaičių vyskupiją ir apgynė ją nuo Rygos arkivyskupo pretenzijų, parėmė Vytauto žygius prieš totorius, uždedamas kunigijai kontribuciją (1424) tiems reikalams, leido kurti Kamienco vyskupiją, suteikė indulgencijų jam ir jo patarėjams. Iš kitos pusės, Martynas V dėl kai kurių dalykų Vytautui ir nepritarė; jis neaprobavo Vytauto sumanymo suvienyti abi Bažnyčias, nesutiko įkurti atskiros Lietuvai metropolijos, draudė Vytautui remti husitus, nepritarė Vytauto karūnacijai.
t-008aukstas

Martynas V paskyrė Vytautą vikaru Rusijos kraštuose, patvirtino Žemaičių vyskupiją ir 1424 m. parėmė jo žygius prieš totorius.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Vytautas vedė su juo labai plačią korespondenciją visais svarbiausiais Lietuvos krikšto klausimais. Martynas V paskyrė Vytautą vikaru Rusijos kraštuose ir Livonijos vyskupijų globėju, patvirtino Žemaičių vyskupiją ir apgynė ją nuo Rygos arkivyskupo pretenzijų, parėmė Vytauto žygius prieš totorius, uždedamas kunigijai kontribuciją (1424) tiems reikalams, leido kurti Kamienco vyskupiją, suteikė indulgencijų jam ir jo patarėjams. Iš kitos pusės, Martynas V dėl kai kurių dalykų Vytautui ir nepritarė; jis neaprobavo Vytauto sumanymo suvienyti abi Bažnyčias, nesutiko įkurti atskiros Lietuvai metropolijos, draudė Vytautui remti husitus, nepritarė Vytauto karūnacijai.
t-001vidutinis

Popiežius Martynas V galutinai patvirtino Žemaičių vyskupiją.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Iš Žemaičių krašto ir dalies Sūdavijos (Užnemunio) Vytautas įkūrė Žemaičių seniūniją, kuri gavo lygias teises su Lietuvos vaivadijomis. Taip pat popiežius Martynas V galutinai patvirtino ir Žemaičių vyskupiją. Taigi šito Lietuvos krašto reikalai buvo visiškai sutvarkyti.
t-003vidutinis

Popiežius Martynas V draudė kištis į lenkų ir lietuvių reikalus.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Ambicija to žmogaus buvo pašėlusi; tą senų seniausiai buvo patyręs Zigmantas, o kryžiuočiai dar geriau žinojo. Kurstė ją tad visokiausiais būdais, karūnos Lietuvai pelnymą vaizduodami puikiausiu atpildu Vytautui už jo laimėjimus, nenuilsdami stengėsi dvejus metus. Nepadėjo šiuo atžvilgiu nei popiežiaus Martyno V draudimas liautis kišusis į lenkų ir lietuvių reikalus83; nei ištvermingas lenkų 83 Popiežius Martynas V 1428 m. rašė Rusios karaliumi.
t-004vidutinis

Martynas V keliais atvejais ragino Vytautą pasitraukti nuo husitų.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Kišdamasis į Čekijos reikalus ir tuo erzindamas imperatorių, Vytautas oficialiai savo nusistatymą grindė pastangomis sutaikyti husitus su Roma. Martynas V keliais atvejais ragino Vytautą pasitraukti nuo husitų. Popiežius skatino Gniezno arkivyskupą ir kitus vyskupus imtis žygio, kad jie Lietuvos kunigaikštį — net bažnytinėmis bausmėmis grasindami — kaip nors nuo « heretikų » čekų atitrauktų^18.
t-005vidutinis

Popiežius Martynas V paragino imperatorių Zigmantą rūpintis Jogailos išlaisvinimu.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Lenkijos bajorai, pasipiktinę tokiu akiplėšišku Švitrigailos elgesiu, susirinkę Varkoje, nusprendė pirmiausia oficialiai nusiųsti pas jį pasiuntinius, kurie pareikalautų išlaisvinti karalių, o jeigu tai nieko neduotų, - surengti žygį į Lietuvą susirinkus ties Kijanų kaimu prie Viepšo4. Čia energingai reiškėsi popiežius Martynas V. Jis net imperatorių Zigmantą paragino rūpintis Jogailos išlaisvinimu ir pats asmeniškai savo autoritetu didžiai prie to prisidėjo5. Buvo nuveikta 3 Stryjkowski, Ks.
t-006vidutinis

Popiežiui Martynui V Vytautas ir Jogaila pateikė bylą prieš Ordiną, kovodami prieš Breslavo sprendimą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Lietuvių ir lenkų atstovai bendrai pareiškė protestą ir griežtai atmetė sprendimą^4 ). Maža to. Vytautas su Jogaila išvien kovodami prieš Breslavo sprendimą, pasistengė iškelt Ordinui bylą ir pas popiežių Martyną V. Ordinas norėjo tam užbėgti už akių, bet pasivėlavo.
Visi teiginiai ir įrodymai (11 teiginiai, 10 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

paskyrė:
Vytautas
rėmė:
Vytautas
Martynas V paskyrė:
Vytautas
Martynas V rėmė:
Vytautas
Paskyrė Vytautą ←:
Vytautas
Rėmė Vytautą ←:
Vytautas
Puslapio nuorodos:
Martyno V įsakymas atšaukti KaributąVytauto ir Jogailos paskyrimas popiežiaus Martyno V vikariais Lietuvai ir RusijaiindulgencijaKarūna

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)—87
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)—22
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)—11

Galerija

Atrinkta iš galerijos

Popiežiaus Martyno V portretas, Giovanni Battista de' Cavalieri graviūra, 1580 m.Popiežiaus Martyno V portretas, Giovanni Battista de' Cavalieri graviūra, 1580 m.Tiesioginis · Portretas
Visa galerija (1)