Narbutas, remdamasis Strijkovskiu, rašė, kad 1302 metais Gediminas suteikė herbą Krunevičiui. Narbutas nurodė, kad Malachovskis pateikė žinių apie Gedimino suteiktą herbą Krunevičiui, bet šaltinis jam buvo neaiškus. Malachovskis pateikė žinių, kad Gediminas suteikė herbą Krunevičiui, nors Narbutas nurodo neaiškų šio teiginio šaltinį.
Vis dėlto kai kurios giminės, kaip teigia Strijkovskis, turėjo tikrus savo herbus; dalinių kunigaikščių giminė naudojosi Hipokentauro, Stulpų, Rožės, Vyčio herbais. Kartais didieji kunigaikščiai herbus suteikdavo slavų giminėms; tokį herbą 1302 metais Gediminas davė Krunevičiui10. Sis paprotys lietuviams nebuvo būdingas, bet kai kurios riterių šeimos, priklausančios Lietuvos valdžiai (ar tai būtų lenkai, ar rusinai), galėjo prašyti, kad jiems būtų suteikti herbai - taip būdavo Lenkijoje.
Mūsų heraldikos specialistus lenkus visuomet užgula didelis rū 10 Žinių apie tai, kaip Gediminas suteikė herbą Krunevičiui, pateikė Malachovskis savo bajoriškų pavardžių rinkinyje (tik neaišku, kokiu šaltiniu remdamasis). Šis herbas, pavadintas Krunevičiaus vardu, žinomas ir Neseckiui. Rankoje turiu nuorašą Švitrigailos privilegijos, datuotos Lucke 1451 metų vasario 18 dieną, kuria jis pakartoja 1439 metų kovo 3 dienos Vytauto privilegiją, taip pat atnaujina Algirdo privilegiją (nuorašas), kuria patvirtinama riteriška kilmė ir herbas raudoname lauke: ryšulys strėlių, tris kartus kryžmai perjuostų auksine juosta, o iš abiejų pusių du pusmėnuliai, žiūrintys vienas į kitą, ant šalmo - riterio kepurė, o abipus du erelio sparnai.